Tunmanas savo tyrimais rodė, kad lietuvių tautos tėvai, atsikėlę prie Baltijos jūros, užėmė Sembą ir gintaro kasyklas. Narbutas rašo, kad Tunmanas lietuvių kilmę siejo su bėgliais, apie 550 metus įsikūrusiais Vyslos šakų skalaujamoje saloje. Tunmanas teigė, kad Honorijaus III bulėje vietoj Wirlandia reikia skaityti Witlandia.
Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma de ra laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tun- manas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2. Tačiau visų seniausia jų gyvenvietė turėtų būti prie Nemuno vagos dešinės da lies, ligi šiol vadinamos Ruse arba slaviškai Rusne, Rusnia.
Ar galima tuo remiantis daryti prie\nlaidą, kad Prūsija Jordano laikais vadinosi Vidivarija, kad\nšis tautų lydinys yra tikras ir vienintelis lietuvių protėvis?\nJuk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė\njęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo\ngaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje\nir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią tu\nrėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimša\nlio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos.
Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia rei kia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Unter suchungen ettr. 5, 53).