Tunmanas savo tyrimais rodė, kad lietuvių tautos tėvai, atsikėlę prie Baltijos jūros, užėmė Sembą ir gintaro kasyklas. Narbutas rašo, kad Tunmanas lietuvių kilmę siejo su bėgliais, apie 550 metus įsikūrusiais Vyslos šakų skalaujamoje saloje. Tunmanas teigė, kad Honorijaus III bulėje vietoj Wirlandia reikia skaityti Witlandia.
Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma dera laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tunmanas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2. Tačiau visų seniausia jų gyvenvietė turėtų būti prie Nemuno vagos dešinės dalies, ligi šiol vadinamos Ruse arba slaviškai Rusne, Rusnia.
Ar galima tuo remiantis daryti prielaidą, kad Prūsija Jordano laikais vadinosi Vidivarija, kad šis tautų lydinys yra tikras ir vienintelis lietuvių protėvis? Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavėjęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią turėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimšalio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos.
Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr. 5, 53).