Narbutas remiasi Tadu Čackiu teigdamas, kad XVI a. daugiausia raganų būdavo randama Lietuvoje. Narbutas klaidinga vadina Tado Čackio nuomonę, kad lietuviai germanų pavyzdžiu laiką skaičiavo naktimis, o ne dienomis. Narbutas teigia, kad tadas Čackis priklauso^ prie dievo Višnaus paslapčių, išreiškia teikiamą jam garbę '.
Kuo daugiau tikėta jų buvimu, tuo labiau\nartėjo lietuvių stabmeldystės žlugimas ir tuo daugiau svetimų\nprietarų perimdavo žmonės. O XVI amžiuje, kaip moksliškai\nįrodo Čackis36, kai tamsumas ėmė vyrauti tautos švietime, dau\ngiausia raganų būdavo randama Lietuvoje. Tačiau senieji liau\ndies padavimai tas senes paprastai kildina iš Lietuvos Rusios,\no vietinių nepripažįsta, jog šitiek daug moka.
Sulaužęs priesaiką, kuri rė mėsi tautiniais papročiais, faktiškai būdavo prakeiktas ir ne galėjo gyventi ilgiau kaip metus. V skyrius ŠVENTĖS, IŠKILMĖS Klaidinga Čackio nuomonė1, esą lietuviai germanų pavyz džiu skaičiavę laiką ne dienomis, o naktimis. Tą pastebėjęs Neliubavičius (Nielubowicz) vienoje senoje lietuviškoje dai noje.
Apskritimo ženklą, virš kurio styro kryžius, indai vadina Kuri; jis priklauso^ prie dievo Višnaus paslapčių, išreiškia tei kiamą jam garbę '. Straipsnyje apie kapus pateiksime dar šią žinią. Viename iš I. F. R. kronikos užrašų pranešama apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir visos Lietuvos karaliaus Mindaugo tariamo ka po atradimą.
Is torikas Grunau teigia, kad pats turėjęs tokią vėliavą rankose ir ją išmatavęs: ji buvusi 4 uolekčių ilgio, 3 uolekčių pločio. Joje buvusios trys figūros, pavaizduotos iki juosmens - Patrim pas, ar Atrimpas, gražiaveidis jaunikaitis be barzdos ir ūsų, su varpų vainiku. Viduryje buvo Perkūnas - vidutinio amžiaus, barzda ir plaukai garbiniuoti, juodi, aplink galvą buvo ugnies spindulių vainikas, veidas ugninės - raudonos - spalvos, išpū tęs ir piktas, žiūrėjo į Atrimpą su pykčiu, o tas tarytum šypso- jęsis.