Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–4 iš 4 rodomų įrašų
Broliai rūsyje rado dėžutę su šventosios Barboros galva ir pasiėmė ją kaip šventą relikviją.
PDF 86
Šitai padarę, aptiko viename\nrūsyje dėžę, arba skrynią, o joje sidabrinę dėžutę, o toje dėžutėje šventos mergelės bei\nkankinės Barboros galvą, kurią išvydę kniūpsti puolė ant žemės, dėkodami dievui už\ntokios šlovingos dovanos suradimą. Pakilę pasiėmė šią šventą relikviją ir džiūgaudami\nišėjo iš rūsio.
Dusburgiečio pasakojime sena moteris broliams sakė, kad šventosios Barboros palankumas padėjo jiems laimėti.
PDF 86
Šitai pastebėjusi, viena sena moteris, stovėjusi drauge su kitomis surišta,\ntarė broliams273: „Iš tiesų galite ir turite labai džiaugtis, nes pelnėte šventos Barboros\npalankumą, kuris jums padėjo šiandien pasiekti tokios šlovės“.\n Į tai broliai atsakė: „Kas tau šitai pasakė?
Šventoji Barbora moteriai tris kartus pasirodė naktį ir sakė ketinanti eiti į Kulmo miestą klausyti mišių.
PDF 86
Į tai ji atsakė: „Visą laiką be galo pamaldžiai garbinau šventą Barborą, dėl to šiąnakt ji man tris kartus pasirodė pasikaišiusi drabužius, nelyginant išsirengusi pasivaikščioti, o aš jai tariau: „Kur eini, šventoji mergele?“ Ji atsakė: „Ketinu nueiti į Kulmo miestą ir ten išklausyti mišių“. O trečią kartą pasirodžiusi, ji man tarė: „Lik sveika, mano mieloji“; aš pašokau iš savo guolio ir palydėjau ją ligi savo namo durų, kur, jai pranykus, išvydau jus ginkluotus pilyje.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Pagaliau pats dievas, niekad neapleidžiantis tų, kurie jį tiki, pasiuntė broliams iš dangaus pagalbą bei pergalę, ir jie, išžudę visus, išskyrus kelis, kurie išsigelbėjo pabėgdami, surišo pančiais šimtą penkiasdešimt ten paimtų nelaisvėn moterų su vaikais. Šitai padarę, aptiko viename rūsyje dėžę, arba skrynią, o joje sidabrinę dėžutę, o toje dėžutėje šventos mergelės bei kankinės Barboros galvą, kurią išvydę kniūpsti puolė ant žemės, dėkodami dievui už tokios šlovingos dovanos suradimą. Pakilę pasiėmė šią šventą relikviją ir džiūgaudami išėjo iš rūsio.