Kazimiero (1458–1484), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero sūnaus, garbinimo tradicijos klostymasis. pradžioje karalaitis Kazimieras garbintas Vilniaus apylinkėse, o šv. Kazimiero kultas rodė, jog Lietuvoje susiformavo stipri, į Vakarų Europą orientuota religinė savimonė.
Kazimiero kultas rodė, jog Lietuvoje susiformavo stipri, į Vakarų Europą orientuota religinė savimonė. Po kanonizacijos (1604) šv. Kazimieras tapo svarbiau- siu Lietuvos bei Vilniaus globėju ir pagrindiniu šventuoju, o Kaziuko mu- gės – tai iki šių dienų iš LDK laikų ateinanti tradicija.
pradžioje krikščionybė L I E T U V O S I S T O R I J A 54 jau apėmė visą bajorijos sluoksnį, o valstietiją pasiekė tik XVII a. Lietuvos krikščionėjimo simboliu tapo šv. Kazimiero (1458–1484), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero sūnaus, garbinimo tradicijos klostymasis.
Jau XVI a. pradžioje karalaitis Kazimieras garbintas Vilniaus apylinkėse, o šv. Kazimiero kultas ėmė išstumti Lenkijos globėjo šv. Sta- nislovo kultą. Karalaitis Kazimieras paskelbtas šventuoju, kai po mirties pradėjo garsėti kaip stebukladaris, nes tikėta, kad jis išgelbėjęs Lietuvą karuose su Maskva – 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti prie- šą prie Polocko, o 1519 m. laimėti mūšį prie Dauguvos.
Šv. Kazimiero koplyčia Katedroje buvo pastatyta 1620–1630 m. šventojo palaikams saugoti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Ir vis dėlto, nors ir sugadintas, šitas gerokai apleistas kiemas, su šiauriškai stačiais stogais ir vaizdą biaurojančiais vandenlaidžiais, tebėra išlaikęs saulėtą Pietų šypseną, — net žiemą ir rudenį, kada blausi debesų ir miglų skraistė apkloja Vilniaus dangų. Tikras vilniškio XVII amžiaus baroko perlas yra šv. Kazimiero koplyčia Katedroje ( 35 ), pastatyta 1620 —1630 metais šventojo palaikams saugoti.