Skalvių didikas Surbantas, atsidūręs bėdoje, su turtais ir žmonėmis persikraustė toliau į Lietuvą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 124
Tiesą sakant,\ntą pasitraukimą su visa manta ir vaikais į Lietuvą, kur\ngyveno tos pačios kilmės tauta, vargu ar galima va\ndinti tremtimi. Tokio paties likimo ištikti skalvių di\ndikai Surbantas, Svisdeta ir Surdeta, atsidūrę bėdoje,\npersikraustė su savo turtais ir žmonėmis toliau į Lie\ntuvą. Tuo tarpu kilo neramu-\n1269 m e ta i\nmai Lenkijoje.
Surbantas esąs šio baisaus nusikaltimo sumanytojas, skatintojas ir pradininkas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 159
Kai šitai vyko, ir vyrai, ir moterys paskutiniais žodžiais keikė vieną sembą, vardu Bansas, Pabečių valsčiaus kamerarijų, tvirtindami, jog jis esąs šio baisaus nusikaltimo sumanytojas, skatintojas ir pradininkas. Šis Bansas norėjo viešai turėti dvi žmonas478; kadangi broliai jam šitai uždraudė, jis įniršęs beveik visus prūsus sukurstė atsimesti nuo krikščionybės. Dėl to, ištyrę visus jo nusižengimus, jį pelnytai pasmerkė mirti.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tarp riterių ordino ir kunigaikščio Ze- mislovo, valdžiusio Kujaviją ir Lenčicą, prasidėjo vai dai ir ginkluoti susidūrimai. Žinia apie šią nesantaiką paskatino visus narsiausius lietuvių jaunikaičius žygiui dėl grobio. Greitosiomis su- L ie tu v ia i n u n io k o jo telkta kariuomenė ryžosi nio- K u ja v iją koti Kujaviją; patraukė jie ten Mazovijos ir Prūsijos pa sieniu; niekieno netrukdomi, nusiaubė kaimus, išsivarė galybę gyvulių ir belaisvių.