Štenkelis iš Bentheimo Pokarviuose įsiveržė į notangų rikiuotę ir grįždamas buvo nukautas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 116
Kai šitaip padarė, notangai, suvokdami, kad nedidelė kariauna nedrįs jų žemės\nsiaubti, sutelkė jėgas ir sausio 22 dieną užpuolė Pokarviuose364 likusią kariuomenės dalį;\nmaldininkai ir broliai narsiai jiems priešinosi, ypač vienas riteris iš Vestfalijos, vardu\nŠtenkelis iš Bentheimo, kuris kadaise patyrė iš vieno vyskupo pamokslo, kad tikinčiųjų,\nnukautų Prūsijoje, sielos kylančios tiesiai į dangų, aplenkdamos skaistyklą, todėl dabar,\npaspaudęs savo žirgą pentinais, atstatęs ietį, kaip paprastai daro kariai, įsibrovė į priešo\nrikiuotę, žudydamas nedorėlius į dešinę ir kairę, o jie krito žemėn vieni čia, kiti ten. Vis\ndėlto, kai grįždamas brovėsi per juos, buvo nukautas, o tarp jų prasidėjo atkakli kova,\npareikalavusi ir vienoje, ir kitoje pusėje daugybės mirtinai sužeistų arba užmuštų.
Štenkelis iš Bentheimo buvo sudegintas367.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 116
Kai šitaip padarė, notangai, suvokdami, kad nedidelė kariauna nedrįs jų žemės\nsiaubti, sutelkė jėgas ir sausio 22 dieną užpuolė Pokarviuose364 likusią kariuomenės dalį;\nmaldininkai ir broliai narsiai jiems priešinosi, ypač vienas riteris iš Vestfalijos, vardu\nŠtenkelis iš Bentheimo, kuris kadaise patyrė iš vieno vyskupo pamokslo, kad tikinčiųjų,\nnukautų Prūsijoje, sielos kylančios tiesiai į dangų, aplenkdamos skaistyklą, todėl dabar,\npaspaudęs savo žirgą pentinais, atstatęs ietį, kaip paprastai daro kariai, įsibrovė į priešo\nrikiuotę, žudydamas nedorėlius į dešinę ir kairę, o jie krito žemėn vieni čia, kiti ten. Vis\ndėlto, kai grįždamas brovėsi per juos, buvo nukautas, o tarp jų prasidėjo atkakli kova,\npareikalavusi ir vienoje, ir kitoje pusėje daugybės mirtinai sužeistų arba užmuštų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šitai išgirdęs, Herkus, jį užjausdamas, du kartus jį išgelbėjo. Tačiau kai ir trečią kartą burtai jam krito, pats atsižadėjo noro išsigelbėti ir iš pagarbos tikėjimui laisva valia pasiaukojo dievui: pririštas ant savo žirgo, jis buvo sudegintas367. Gerai įsidėmėk, kad ir tas pats Herkus, ir daugybė kitų vėliau, priesaika patvirtindami savo žodžius, tikino, jog tuo metu, kai tas ant arklio sudegintas miestietis išleido paskutinį atodūsį, jie išvydo jam iš burnos išskrendant baltų balčiausią balandį. 362 Vestfalijos (?) feodalas.
Susietas teiginys: t-002
Susieti teiginiai: t-002