Sovietmečiu buvo leidžiama rašyti apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 221
Pradėti naudoti herojinės istorijos puslapiai – LDK kova su kryžiuočiais, netgi idealizuoti pagonišką Lietuvą, leista minėti Žalgirio mūšį, rašyti apie S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį ir t. t., tačiau apskritai istorija paversta valdžios tarnaite ir naudota antivakarietiškumui ir antikatalikybei skleisti.
1933 m. liepos 15–17 d. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvėliu „Lituanica“ atliko tiesioginį skrydį iš Niujorko į Lietuvą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 173-174
Netrukus atsirado ir modernių jaunos nacijos didvyrių. 1933 m. liepos 15–17 d. du lietuviai, Steponas Darius ir Stasys Girėnas, mažu „Pienocentro“ pastatas Kaune (apie 1938). Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis
Stasys Girėnas kartu su Steponu Dariumi buvo sumanęs skrydį, kurį 1935 m. gegužės 21–22 d. sėkmingai atliko Feliksas Vaitkus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 174
Savo laiške prieš skrydį lakūnai ragino Lietuvos jaunimą paskirti save Tėvynės garbei ir šis priesakas tapo tūkstančių jaunuolių ir merginų siekiu. Didvyriams Kaune pastatytas mauzoliejus (naikintas per nacių okupaciją ir baigtas naikinti sovietmečiu). 1935 m. gegužės 21–22 d. kitas JAV lietuvis, Feliksas Vaitkus, sėkmingai atliko S. Dariaus ir S. Girėno sumanytą skrydį.