LDK valdovas Aleksandras vyriausiais kariuomenės vadais paskyrė etmoną Stanislovą Kišką ir dvaro maršalką Mykolą Glinskį.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 79
Jis\nvyriausiais kariuomenės vadais paskyrė\nLDK etmoną Stanislovą Kišką ir savo favo-\nrita, dvaro maršalką, kunigaikštį Mykolą\nGlinskį, o pats grįžo į Vilnių. Stanislovas\nKiška nebuvo labai gabus karvedys, bet jau\nturėjo tam tikros patirties kovose su toto-\nriais ir maskvėnais (po to, kai 1502 m. jam\npavyko apginti Smolenską nuo maskvėnų,\njam buvo patikėtos etmono pareigos).
Rugpjūčio 5 d. paryčiais etmonas Stanislovas Kiška dėl žygio vargų nebegalėjo vadovauti ir pageidavo toliau važiuoti vežimu.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 80
Toks žygio tempas tais laikais buvo maksimali ištvermingumo riba. Rugpjūčio 5 d. pary- čiais žygio vargai etmoną Stanislovą Kišką išvertė iš kojų. Jis pageidavo toliau važiuoti vežimu, bet kampanijoje dalyvavę Lietuvos ponai apsisprendė visą vadovavimą patikėti Mykolui Glinskiui.
Stanislovas Kiška Kazimiero įsakymu su turimomis jėgomis turėjo sustabdyti maskvėnų antpuolius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 475
Netruko surengti tokį žy gį Maskvos kunigaikštis: pa- 1442 m eta i sikvietęs į sąjungininkus U žp u o la M a s k v o s ku- Kazanės chaną, viską nioko- n ig a ik štis damas ir siaubdamas, pirmo siomis karo dienomis jis įsi veržė į Viazmos apygardą, Kazimieras, gerai suprasda mas, jog sulauks iš kitų priešų deramos pagarbos tik tada, kai tinkamai atsiteis maskvėnams už šį žygį, sku biai patraukė į Smolenską. Kitiems pulkams pamažėle žygiuojant iš paskos, jis išsiuntė į priekį kariuomenės vadą Stanislovą Kišką, įsakydamas su turimomis jėgo mis sustabdyti priešų antpuolius. Skubiai patraukęs į žy gį, bet niekur Lietuvos žemėse neužtikęs priešo, nes šis, išsivaręs daugybę gyvulių ir žmonių, jau buvo pasitrau kęs, Kiška nusiaubė Maskvos valdas.
Stanislovas Kiška prasivalė kelią ir nusiaubė Viazmos žemę bei gretimas apygardas, žudydamas ir degindamas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 604
Vis dėlto Ostro giškis su keliomis lengvųjų raitelių vėliavomis įsiveržė nepraeinamais keliais į prie šo kraštą ir išsivarė iš ten daug grobio. Ir Stanislovas Kiška, vargais negalais pra sivalęs kelią, veržliai nusiaubė Viazmos žemę ir greti mas apygardas, visur žudydamas ir degindamas. Šis įsibrovimas išviliojo iš slėpynių priešo kariuomenę.