1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Stanislovas Augustas Poniatovskis siūlė nebesipriešinti prie Varšuvos stovėjusiai Rusijos armijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 94
1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas \nStanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Len-\nkijos ir Lietuvos) dignitorių – ministrų. Karalius laikėsi pozicijos, kad \nRusijos armijai, stovinčiai prie Varšuvos, nebesipriešinti, priimti liepos \n21 dieną iš Jekaterinos II gautą notą.
Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo išrinktas LLV valdovu, o jo valdymo laikas 1764–1795 m. tapo permainų, reformų bandymų ir valstybės agonijos epocha.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 88
LLV valdovu buvo išrinktas Stanislo-\nvas Augustas Poniatovskis. Nors jis ne iš tų valdovų, kurie lemia istorijos\nvyksmą, būtent jo valdymo laikas (1764–1795) tapo istorine epocha – tai\nir permainų ir reformų bandymų, ir baroko saulėlydžio bei valstybės ago-\nnijos ir sunaikinimo epocha.
Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos aktas buvo pridėtas prie 1797 m. sausio 26 d. Peterburgo konvencijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peter-\nburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį LLV padalijimą, panaikino jos \nvalstybingumo likučius ir nubrėžė tikslias sienas. Prie konvencijos buvo \npridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisaky-\nmo) aktas.
Prie Varšuvos Stanislovas Augustas nepasirodė fronte, neišnaudojo visuotinės mobilizacijos ir nesuformavo miestiečių milicijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 95
O prie Varšuvos viskas atsirėmė į Stanislovo Augusto poziciją, kuris \ntaip ir nepasirodė fronte ir neišnaudojo visuotinės mobilizacijos, nesufor-\nmavo miestiečių milicijos. Neabejotina, kad 1792 m.
Stanislovo Augusto veiksmai su Rusijos ambasada Varšuvoje prisidėjo prie jo politinio fiasko 1795 metais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 96
Taigi 1795-ieji yra visų pirma Stanislovo Au- gusto fiasko, o į tai nuosekliai vedė jo visa ankstesnė biografija ir asmens savybės. Norėdamas įsitvirtinti valdžioje, jis žaidė su Rusija, bet ne per LLV ambasadą Peterburge, o su Rusijos ambasada Varšuvoje. Dėl savo ambicijų užsiėmė smulkiomis intrigėlėmis, susipyko su visa savo aplin- ka, todėl lemtingais momentais stūksojo vienišas, o visuomenė, tiek daug sudėjusi vilčių į šį valdovą ir Gegužės trečiosios konstitucija atsisakiusi valdovų elekcijos, buvo nuvilta ir išduota.
Rusija privertė Stanislovą Augustą 1793 m. birželio 17 d. Gardine sušaukti Seimą, turėjusį patvirtinti antrąjį LLV padalijimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 96
Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdo-\nmame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti \nnaujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą. \nNors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus \nrusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną pa-\ndalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Au-\ngustas buvo priversti atšaukti Gegužės trečiosios konstituciją ir atkurti \nikikonstitucinę „auksinių laisvių“ santvarką.
Istorikų vertinimu, Stanislovo Augusto susitaikėliška pozicija buvo nepagrįsta, nes LLV dar turėjo galimybių priešintis Rusijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 94
Sapiega. Istorija pasmerkė susitaikėlišką Stanislovo \nAugusto poziciją – LLV priešinimosi galimybės 1792 m. gegužės–liepos \nkare su Rusija toli gražu nebuvo išsemtos.
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Taigi Lenkijos ir Lietuvos reformatoriai akivaizdžiai orientavosi į Didžiąją Prancūzijos revoliuciją. Ne veltui 1791 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis rašė Prancūzijos steigiamajam susirinkimui, kad be Prancūzijos „… yra dar viena tauta Europoje“.
Šaltinis: 03-ldk-tarp-tradiciju-ir-naujoviu
Remiantis išlikusiais kūriniais, galima daryti prielaidą, kad ši tradicija vidutinės bajorijos aplinkoje pradėjo formuotis XVII a. pradžioje ir vėliau tapo beveik privalomu interjero elementu, demonstruojančiu ištikimybės valstybei ir karališkai valdžiai auklėjimo įtaką, kartu liudijančiu ir pilietišką laikyseną. Tai dažniausiai garsių dailininkų sukurtų vieno ar kito valdovo portretų kopijos, atliktos vietinių pasimokiusių meistrų*'. Vidutinės bajorijos namuose populiariausias buvo paskutinysis Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdo vas Stanislovas Augustas Poniatovskis - jo atvaizdų iš įvairių dvarų muziejuose sukaupta daugiausia*'.
Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
Vilniaus universiteto biblioteka. p. 171 Dail. Thomas Pingo, Stanislovo Augusto karūnacijos medalis. 1764 m. Sidabras, skersmuo 33 mm.
Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
Biblioteka Uniwersytecka w Warszawie, Gabinet Rycin. p. 183 Dail. C . C . Klopschas, Senosios Varšuvos miesto rotušės iliuminacijos, surengtos 1789 m. lapkričio 15 d. Šviesiausiojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo ku nigaikščio Stanislovo Augusto karūnacijos sukakčiai paminėti, vaizdas.