1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Stanislovas Augustas Poniatovskis siūlė nebesipriešinti prie Varšuvos stovėjusiai Rusijos armijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 94
1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Lenkijos ir Lietuvos) dignitorių – ministrų. Karalius laikėsi pozicijos, kad Rusijos armijai, stovinčiai prie Varšuvos, nebesipriešinti, priimti liepos 21 dieną iš Jekaterinos II gautą notą.
Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo išrinktas LLV valdovu, o jo valdymo laikas 1764–1795 m. tapo permainų, reformų bandymų ir valstybės agonijos epocha.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 88
LLV valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Nors jis ne iš tų valdovų, kurie lemia istorijos vyksmą, būtent jo valdymo laikas (1764–1795) tapo istorine epocha – tai ir permainų ir reformų bandymų, ir baroko saulėlydžio bei valstybės agonijos ir sunaikinimo epocha.
Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos aktas buvo pridėtas prie 1797 m. sausio 26 d. Peterburgo konvencijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį LLV padalijimą, panaikino jos valstybingumo likučius ir nubrėžė tikslias sienas. Prie konvencijos buvo pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas.
Prie Varšuvos Stanislovas Augustas nepasirodė fronte, neišnaudojo visuotinės mobilizacijos ir nesuformavo miestiečių milicijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 95
O prie Varšuvos viskas atsirėmė į Stanislovo Augusto poziciją, kuris taip ir nepasirodė fronte ir neišnaudojo visuotinės mobilizacijos, nesuformavo miestiečių milicijos. Neabejotina, kad 1792 m.
Stanislovo Augusto veiksmai su Rusijos ambasada Varšuvoje prisidėjo prie jo politinio fiasko 1795 metais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 96
Taigi 1795-ieji yra visų pirma Stanislovo Augusto fiasko, o į tai nuosekliai vedė jo visa ankstesnė biografija ir asmens savybės. Norėdamas įsitvirtinti valdžioje, jis žaidė su Rusija, bet ne per LLV ambasadą Peterburge, o su Rusijos ambasada Varšuvoje. Dėl savo ambicijų užsiėmė smulkiomis intrigėlėmis, susipyko su visa savo aplinka, todėl lemtingais momentais stūksojo vienišas, o visuomenė, tiek daug sudėjusi vilčių į šį valdovą ir Gegužės trečiosios konstitucija atsisakiusi valdovų elekcijos, buvo nuvilta ir išduota.
Rusija privertė Stanislovą Augustą 1793 m. birželio 17 d. Gardine sušaukti Seimą, turėjusį patvirtinti antrąjį LLV padalijimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 96
Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdomame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą. Nors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus rusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną padalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Augustas buvo priversti atšaukti Gegužės trečiosios konstituciją ir atkurti ikikonstitucinę „auksinių laisvių“ santvarką.
Istorikų vertinimu, Stanislovo Augusto susitaikėliška pozicija buvo nepagrįsta, nes LLV dar turėjo galimybių priešintis Rusijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 94
Sapiega. Istorija pasmerkė susitaikėlišką Stanislovo Augusto poziciją – LLV priešinimosi galimybės 1792 m. gegužės–liepos kare su Rusija toli gražu nebuvo išsemtos.
Stanislovas Augustas Poniatovskis 1791 m. rašė Prancūzijos steigiamajam susirinkimui.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 76
Ne veltui 1791 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis rašė Prancūzijos steigiamajam susirinkimui, kad be Prancūzijos „… yra dar viena tauta Europoje“.
Stanislovas Augustas Poniatovskis šaltinyje apibūdinamas kaip populiariausias valdovas vidutinės bajorijos namuose, o jo atvaizdų dvarų muziejuose sukaupta daugiausia.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
PDF 289
Vidutinės bajorijos namuose populiariausias buvo paskutinysis Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis - jo atvaizdų iš įvairių dvarų muziejuose sukaupta daugiausia
C. C. Klopschas pavaizdavo Senosios Varšuvos rotušės iliuminacijas, surengtas 1789 m. lapkričio 15 d. Stanislovo Augusto karūnacijos sukakčiai.
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
PDF 356
Dail. C . C . Klopschas, Senosios Varšuvos miesto rotušės iliuminacijos, surengtos 1789 m. lapkričio 15 d. Šviesiausiojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto karūnacijos sukakčiai paminėti, vaizdas
Stanislovo Augusto karūnacijos medalį 1764 m. sukūrė dailininkas Thomas Pingo; medalis pagamintas iš sidabro.
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
PDF 356
Dail. Thomas Pingo, Stanislovo Augusto karūnacijos medalis. 1764 m. Sidabras, skersmuo 33 mm.