Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
7 teiginiai11 įrašų0 ryšių
Narbuto perteikimu, Slėceris skitų gintaro pavadinimą sacrium skaitė kaip satrium ir lygino su lietuvišku žodžiu lihtars. Narbuto vertinimu, Slėceris keliautojų sunkumus renkant žinias net apsišvietusiuose kraštuose teisingai priskyrė vaizdinių aiškinimo kliūtims. Narbutas rašo, kad Slėceris laikė juokinga mintį, jog krivičių paminėjimas galėtų reikšti prūsų vyriausiąjį kunigą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| PažiūrosŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Narbuto perteikimu, Slėceris skitų gintaro pavadinimą sacrium skaitė kaip satrium ir lygino su lietuvišku žodžiu lihtars.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Skitai gintarą vadino sacrium. Šio žodžio galūnė sugraikinta. Slėceris skaito satrium ir tą žodį prilygina lietuviškam lihtars. Tikriausiai jį labiausiai reikėtų lyginti su skilu kalbos žodžiais*.
Narbuto vertinimu, Slėceris keliautojų sunkumus renkant žinias net apsišvietusiuose kraštuose teisingai priskyrė vaizdinių aiškinimo kliūtims.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškinti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria sunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, keliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose kraštuose. Padavimai, pasakojimai labai dainai panašūs į pasakas. Reikia pačiam keliauti, rinkti pasakojimus įvairiuose užkampiuose, kad įsitikintum, kiek daug būtina iš jų atsijoti norint įrašyti į kritinę-istorinę užrašų knygutę.
Narbutas rašo, kad Slėceris laikė juokinga mintį, jog krivičių paminėjimas galėtų reikšti prūsų vyriausiąjį kunigą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Čia pakalbėsime apie kai kurias detales, palikdami išvadas daryti skaitytojui. Be to, mes neįrodinėsime, nes Slėceris pripažino juoko vertą dalyką, kad, minint krivičius, galima būtų turėti omeny prūsų vyriausiąjį kunigą. Penkios mažos gentys, gresiant pavojui susijungusios, įkūrė rusų valstybę ir išrinko savo vadą iš šeštos genties.
Slėceris prūsų ir slavų kalbas skelbė esant antro giminystės laipsnio.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Visa tai išliko Prūsijoje. Jie nekalbėjo slaviškai, nes Nestoras nemini jų tarp slaviškų genčių; jų kalba buvo labiau gimininga slavų kalbai: Slėceris šias dvi kalbas skelbia esant antro giminystės laipsnio. Dėl sąjungos su graikų imperatoriumi rusai prisiekė savo dievu Perūnu; vadinasi, jis buvo tas pats kaip ir prūsų Perkūnas.
Slėceris kėlė prielaidą, kad Otaitos, Peru ir Meksikos gyventojų išsivystymą galėjo riboti raitos medžioklės nežinojimas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Slėceris paskelbė prielaidą (Nestor. Dritter Band. S. 84), jog Otaitos, Peru, Meksikos gyventojai iš dalies buvo žemesnio išsivystymo lygio todėl, kad nežinojo raitos medžioklės. Jis rašė: „Kaip išdidžiai atrodo prūsai tarp tolimos Siaurės genčių, jau prieš 1000 metų nugalėdavę savo užpuolikus kavalerija“.
Narbuto vertinimu, Slėcerio nereikėjo kaltinti melu dėl Baltijos, nes jis galėjo remtis gerais senovės šaltiniais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Taip jūros plotas vis didėjo, ir galima sakyti, jog jūra augo žemės sąskaita, žodžiu, jūra didėjo. Tad tie, kurie pastebėjo fizinių įvykių, lėmusių žemių prie Baltijos jūros dingimą, sakė tikrą tiesą, ir tie, kurie, kaip Melą, teigė, jog Baltijos jūra užgriozta pakrantės salų, kurios vieną sykį panašios į sausumą, o kitą — į archipelagą, sakė taip pat ne mažiau tiesos. Tad kam gi vargšui Melai kaltinti Slėcerį meluojant; jis galbūt nesilankė prie Baltijos, neturėjo tikro supratimo apie Siaurės kraštus, bet galėjo visa nurašyti iš gerų senovės šaltinių, kurie tai žinojo ir, kaip matyti, labai gerai suvokė.
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškin ti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria sunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, keliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose kraštuose.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Prie tų kliūčių, kurios trukdo keliautojams išsiaiškinti tokius vaizdinius, Slėceris labai teisingai priskiria sunkumus, su kuriais, norėdami gauti tam tikrų žinių, keliautojai susiduria net ir labiausiai apsišvietusiuose kraštuose. Padavimai, pasakojimai labai dainai panašūs į pasakas. Reikia pačiam keliauti, rinkti pasakojimus įvairiuose užkampiuose, kad įsitikintum, kiek daug būtina iš jų atsijoti norint įrašyti į kritinę-istorinę užrašų knygutę.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 7 | 10 |