1284 m. Ordino magistras vasarą su vedliu Skomantu patraukė prieš Gardino pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 174
Apie Gardino pilies sunaikinimą 1284 viešpaties metais tas pats magistras, kuriam niekad nebuvo gana karų su netikėliais, sutelkė stiprią kariuomenę ir vasarą su vadovu Skomantu patraukė prieš Gardino pilį520; persikėlęs per Nemuną, jis išdėstė savo šaulius tinkamose vietose ir pristatė prie sienų kopėčias; užvirė tokia žiauri kova, kad bailesnieji nė nedrįso į ją žiūrėti.
Petras Dusburgietis Skomantą po atsivertimo vaizduoja kaip tikėjimo gynėją ir krikščionių tautos vadą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 173
Apie Skomanto mirtį Štai koks iš aukščiausiojo malonės nuostabus atsivertimas ir pasikeitimas, štai Skomantas, anksčiau be saiko persekiojęs dievo bažnyčią, dabar tapo karštu tikėjimo gynėju ir garbingu krikščionių tautos vadu. Mirties patale gulėdamas, jis, paklaustas brolio Konrado, Baigos kunigo, kodėl susilaukęs iš viešpaties šitokios malonės įtikėti Kristumi, atsakė: „Prieš savo atsivertimą nieko gera nesu padaręs, gal tik tą vienui vieną darbą, kad, netikėliams pagrobus Lenkijoje švenčiausiosios mergelės Marijos bei jos sūnaus paveikslą ir jį pusiau perpjovus, pakėliau jį nuo žemės, nuvaliau savo drabužiais ir padėjau ten, kur jam dera būti“.
Skomantas su didele sūduvių ir rusų kariuomene devynias dienas plėšė ir degino Kulmo žemę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 146
Apie tai, kaip buvo užimtos dvi pilys, priklausiusios Kulmo žemės vasalams, būtent: Eimsutis ir dar viena Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas siaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas. Kai po 9 dienų priėjo Kulmenzę446, vienas karys iš Lenkijos, vardu Ninerikas, įsigavo į šį miestą pasižadėjęs jį išduoti Skomantui. Kai, matant priešams, miestiečiai kopė į sienas, užkopė ir jis, tas išdavikas, ir vieną bei antrą kartą papūtė savo ragą, duodamas sutartą ženklą.
Skomantas pamėgo į nelaisvę patekusį Liudviką iš Libencelės ir nusivedė jį į Sūduvos diduomenės puotą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 168
Jį, paimtą į nelaisvę, atidavė Skomantui, kuris jį labai pamėgo, nes šis buvo toks pat drąsus, kaip ir jis pats, todėl kartą jį, belaisvį, nusivedė ten, kur Sūduvos žemės galingesnieji buvo susirinkę puotauti.
Skomantas su sūduviais įsiveržė į Kulmo žemę ir padalijo kariuomenę į dvi dalis puolimams prieš Torunę ir Kulmo miestą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 144-145
Apie Kulmo žemės nuniokojimą ir kai kurių brolių bei ginklanešių žūtį Po to Skomantas442, įsibrovęs su sūduviais į Kulmo žemę, padalijo savo kariuomenę 439 Sūduviai puolė tarp 1263 m. balandžio pradžios ir 1264 m. sausio mėn, D. III, 161 aprašomas prūsų antpuolis įvyko 1263 m. balandžio—birželio mėn. Aprašomi įvykiai, galimas daiktas, rodo sūduvių ir prūsų karinį bendradarbiavimą (Powierski J., Dobra.., p. 77—78). 440 Dab. Liubava (Lóbau, Lubawa), gyvenvietė į rytus nuo Drevantos aukštupio. 441 D.— Straisbergk; vėliau — Strasburg, dab. Brodnica prie Drevantos (SZCh, p. 12). 442 D.— Scumandus, Jer.— Skomant; jotvingių Skomant(a)s arba Skomand(a) s. Asmenvardis giminingas vietovardžiams Skomantai, Klaipėdos rj. (Gerullis G., Zur Sprache.., p. 48; Būga К., 2, p. 100—101; 3, p. 140—141), Skuomantai (kaimas prie Rokiškio, su tarminiu senesnio o virtimu uo). į dvi dalis, kurių viena patraukė prieš Torunę, o kita prieš Kulmo miestą, žudydamos, imdamos į nelaisvę ir degindamos visa, ką sutikdavo pakelėje.
Spalio 21 d. Skomantas su 4 tūkstančiais sūduvių ir stipria lietuvių kariuomene įsiveržė į Kulmo žemę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 160
Įniršęs dėl tokio savo žmonių pralaimėjimo ir tokių didelių nuostolių, patirtų Kulmo žemėje, Skomantas, sūduvių vadas, su 4 tūkstančiais savo gentainių ir stipria lietuvių kariuomene spalio 21 dieną įsiveržė į Kulmo žemę 11 tūkstančių mergelių dieną481, pasiryžęs visokeriopai atkeršyti už savųjų žūtį. Iš pradžių jie smarkiai užpuolė vieno vasalo pilį, vardu Plovista482, buvusią Osos upės pakrantėje; būtų ją sugriovę, jeigu galop nebūtų susitarę su pilėnais, kad šie jiems duosią du patyrusius vyrus, kurie netikėlių kariuomenę nuvesią į krikščionių žemes ir iš jų parvesią, šitaip jie išvengė žūties.
1277 m. Skomanto vadovaujama sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė Ordino valdas Pavyslyje iki Kristburgo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 12
Tuo metu, kai pavergtos prūsų žemės (Pagudė ir kt.) vėl bandė sukilti prieš kryžiuočius, sūduvių kunigaikščio Skomanto vadovaujama galinga sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė (1277 m.) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192).
Ordino magistras Mangoldas per žygį į Kresmenos valsčių sudegino Skomanto sodybą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 167
Be kita ko, sudegino Skomanto, galingo vyro bei šio valsčiaus vado, sodybą502 ir, paėmęs į nelaisvę ar išžudęs 150 žmonių, su didžiausiu grobiu sugrįžo namo. Ši kariuomenė, įsiveržusi į minėtąjį valsčių, pasiklydo, tačiau per šią klaidą, kurią lėmė dievo apvaizda, niekad nieko be priežasties nedaranti, išsisklaidė 499 Plg.
Skomantas galop su visais savo namais bei šeimyna pasidavė tikėjimui ir broliams.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 168
Šitai sužinoję, broliai vėl ėmė su juo kariauti ir taip dažnai jį kamavo antpuoliais, kad jis galop su visais savo namais bei šeimyna pasidavė tikėjimui ir broliams. 212 (207).
Skomantas, vedamas dviejų įkaitų, mažai žinomais krikščionių krašto keliais pasiekė ir nuniokojo kelis miestus bei pilis.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 126
Pirmiausia jis staiga užpuolė Kulmo žemę ir ją gaisrais nuniokojo, įvarydamas baimės artimiausioms apygardoms. Vėliau, kai išblaškytas priešas dar dvejojo, kur geriau būtų atremti tą atgriaudėjančią audrą, 127 ## Puslapis 126 Skomantas netikėtai atvedė kariuomenę prie Plovistos pilies ir netrukus po atkaklios apsiausties privertė įgulą pasiduoti. Nenorėdamas, kad, jam keliant vis sunkesnes sąlygas, nuo jo nusigręžtų tie, kurie maldavo paliaubų, bijodamas, kad, šiose vietose ilgiau užgaišus, neiškiltų kokie pavojai ar šiaip kliūtys, lietuvis paliko viską, kaip buvo, išsiderėjęs sau įkaitais tik du asmenis, kurie puikiausiai pažinojo kelius.
Skomantas ir Girdila buvo didikų kilmės vyrai, priėmę krikščionių tikėjimą ir pasitraukę pas kryžiuočius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 155
O tuo metu, kai lietuviai nesėkmingai puolė priešą, kryžiuočių riteriai, pavergę visas prūsų gentis, pradėjo rengti žygius į Lietuvą gal suvokę, jog laikas patogus išpuoliams, o gal, jeigu dėl to, kad rezgė sąmokslą, ar dėl kitų priežasčių, maždaug tuo metu gyveno tremtyje tarp kryžiuočių; kai valdžia atsidūrė kitos šeimos rankose, jis susimanė, svetur gyvendamas, įsigyti didžiojo kunigaikščio titulą. Siekdamas šio tikslo, turėjo jis ir bendrininkų, kilusių iš didikų: Skomantą ir Girdilą, vyrus, garsius Lietuvoje ir visokiomis pareigybėmis, ir šeimos šlove, kurie, priėmę krikščionių tikėjimą, buvo ten pat kartu pasitraukę. Taigi kai lietuviai įrudenėjus buvo užsiėmę žygiu į Sandomirą, kryžiuočiai, stojus žiemai, kai v q L ietu vis P elužis k u rsto p rū su s p rieš Lietuneapsirinku spėliodamas, sukurstyti Pelužio.
Skomantas, neseniai pabėgęs į Prūsiją, su prūsų kariais puolė Gardiną, paėmė pilį, išžudė įgulą ir sunaikino įtvirtinimus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 156
Po kruvino antpuolio jis paėmė Gardino pilį, išžudė įgulą, sugriovė arba sudegino visus įtvirtinimus; du tūkstančiai raitelių, pasklidusių niokoti kraštą, išsivarė didžiulį grobį. Tuo tarpu keletas kitų lietuvių būrių niokojo Lenkijos pasienius, grįždami jie pateko į priešų pasalas, ir tuo metu, kai namai, regis, buvo ranka pasiekiami, šie juos išžudė. Tą pralaimėjimą jie patyrė dėl dviejų prūsų didikų, bartų Numos ir Derskos, kurie tup metu, pabėgę iš Prūsijos, gyveno Lietuvoje, vildamiesi, jog už naują išdavystę kryžiuočiai jiems atleis jų ankstesnį nusikaltimą.
Teodoras Narbutas nesutiko, kad 1264 m. mūšyje žuvęs lenkų istorikų Komodu vadintas Skomantas buvo vėlesnis prūsų sukilimo vadas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 135
Tačiau negalime sutikti su mokslininku Heningu, kuris daro prielaidą, kad visi sūduviai yra buvę jotvingiai, nes kitur esama neginčijamų įrodymų, kad buvusi prūsų-lietuvių gentis, kuri vadinosi sudinais ir buvo visiškai ne jotvingių kilmės. Tačiau ne tas Skomantas, kurį lenkų istorikai vadina Komodų, vadovavęs 1264 metų birželio 23 dienos mūšyje ir, anot jų, žuvęs, turėjo vadovauti prūsų sukilimui, o 1282 ar 1283 metais grįžęs iš Lietuvos, kur buvo pabėgęs, apsikrikštijo ir pagaliau davė savo vardą vienam ežerui, esančiam netoli Ario miesto. Veikiau reikėtų daryti išvadą, jog buvę keli šios Skomantų giminės kariūnai1.
Apie tai, kaip buvo užimtos dvi pilys, priklausiusios Kulmo žemės vasalams, būtent: Eimsutis ir dar viena Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas siaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 146
Apie tai, kaip buvo užimtos dvi pilys, priklausiusios Kulmo žemės vasalams, būtent: Eimsutis ir dar viena Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas siaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas. Kai po 9 dienų priėjo Kulmenzę446, vienas karys iš Lenkijos, vardu Ninerikas, įsigavo į šį miestą pasižadėjęs jį išduoti Skomantui. Kai, matant priešams, miestiečiai kopė į sienas, užkopė ir jis, tas išdavikas, ir vieną bei antrą kartą papūtė savo ragą, duodamas sutartą ženklą.
Skomantas paėmė Gardino pilį, išžudė įgulą, sugriovė arba sudegino visus įtvirtinimus; du tūkstančiai raitelių, pasklidusių niokoti kraštą, išsivarė didžiulį grobį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 156
Po kruvino antpuolio jis paėmė Gardino pilį, išžudė įgulą, sugriovė arba sudegino visus įtvirtinimus; du tūkstančiai raitelių, pasklidusių niokoti kraštą, išsivarė didžiulį grobį. Tuo tarpu keletas kitų lietuvių būrių niokojo Lenkijos pasienius, grįždami jie pateko į priešų pasalas, ir tuo metu, kai namai, regis, buvo ranka pasiekiami, šie juos išžudė. Tą pralaimėjimą jie patyrė dėl dviejų prūsų didikų, bartų Numos ir Derskos, kurie tup metu, pabėgę iš Prūsijos, gyveno Lietuvoje, vildamiesi, jog už naują išdavystę kryžiuočiai jiems atleis jų ankstesnį nusikaltimą.
Ateinantį metą 1277 Skomantas, sukėlęs daugiaus nei 4000 karėjų jotų, stiprindamos dar patelkė lietuvius ir žemaičius, su kuriais susinėręs, 21 die noj lapkričio pasirodė ant rubežiaus Kulmijos it būt apmaudo giežti ir grobio grieti norįs.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 447
Paskui antras kryžėjas, įgijęs valdžią, kruvinai tenai atvejų atvejais kovės su sūdau jais su įvairia laime. Ateinantį metą 1277 Skomantas, sukėlęs daugiaus nei 4000 karėjų jotų, stiprindamos dar patelkė lietuvius ir žemaičius, su kuriais susinėręs, 21 dienoj lapkričio pasirodė ant rubežiaus Kulmijos it būt apmaudo giežti ir grobio grieti norįs. Bet tuojau it kokia audra virto ant pilės Plovicės, nuo kurios vienok būtino suardymo išsiliuosavo jos kamendotas, duodamas du kelio žinovu, kuriuodu turėjo kelią rodyti lietuviams traukiant tolesniai.
Skomantas vadovavo sūduvių ir lietuvių kariuomenei 1277 m. žygyje iki Kristburgo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 12
Tuo metu, kai pavergtos prūsų žemės (Pagudė ir kt.) vėl bandė sukilti prieš kryžiuočius, sūduvių kunigaikščio Skomanto vadovaujama galinga sūduvių ir lietuvių kariuomenė siaubė (1277 m.) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo (III, 192).
Todėl jis tarė Skomantui: „Negi tam čia mane atsivedei, kad tas žmogus mane užgauliotų įžeidžiamais žodžiais?“ Jam atsakė Skomantas: „Apgailestauju, kad esi koneveikiamas, jeigu drįsti, atsikeršyk už tau daromas nuoskaudas, o aš tau padėsiu“.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 144-145
Apie Kulmo žemės nuniokojimą ir kai kurių brolių bei ginklanešių žūtį Po to Skomantas442, įsibrovęs su sūduviais į Kulmo žemę, padalijo savo kariuomenę 439 Sūduviai puolė tarp 1263 m. balandžio pradžios ir 1264 m. sausio mėn, D. III, 161 aprašomas prūsų antpuolis įvyko 1263 m. balandžio—birželio mėn. Aprašomi įvykiai, galimas daiktas, rodo sūduvių ir prūsų karinį bendradarbiavimą (Powierski J., Dobra.., p. 77—78). 440 Dab. Liubava (Lóbau, Lubawa), gyvenvietė į rytus nuo Drevantos aukštupio. 441 D.— Straisbergk; vėliau — Strasburg, dab. Brodnica prie Drevantos (SZCh, p. 12). 442 D.— Scumandus, Jer.— Skomant; jotvingių Skomant(a)s arba Skomand(a) s. Asmenvardis giminingas vietovardžiams Skomantai, Klaipėdos rj. (Gerullis G., Zur Sprache.., p. 48; Būga К., 2, p. 100—101; 3, p. 140—141), Skuomantai (kaimas prie Rokiškio, su tarminiu senesnio o virtimu uo). į dvi dalis, kurių viena patraukė prieš Torunę, o kita prieš Kulmo miestą, žudydamos, imdamos į nelaisvę ir degindamos visa, ką sutikdavo pakelėje.
Skomantas kartu su sūduviais įsibrovė į Kulmo žemę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 144-145
Apie Kulmo žemės nuniokojimą ir kai kurių brolių bei ginklanešių žūtį Po to Skomantas442, įsibrovęs su sūduviais į Kulmo žemę, padalijo savo kariuomenę 439 Sūduviai puolė tarp 1263 m. balandžio pradžios ir 1264 m. sausio mėn, D. III, 161 aprašomas prūsų antpuolis įvyko 1263 m. balandžio—birželio mėn. Aprašomi įvykiai, galimas daiktas, rodo sūduvių ir prūsų karinį bendradarbiavimą (Powierski J., Dobra.., p. 77—78). 440 Dab. Liubava (Lóbau, Lubawa), gyvenvietė į rytus nuo Drevantos aukštupio. 441 D.— Straisbergk; vėliau — Strasburg, dab. Brodnica prie Drevantos (SZCh, p. 12). 442 D.— Scumandus, Jer.— Skomant; jotvingių Skomant(a)s arba Skomand(a) s. Asmenvardis giminingas vietovardžiams Skomantai, Klaipėdos rj. (Gerullis G., Zur Sprache.., p. 48; Būga К., 2, p. 100—101; 3, p. 140—141), Skuomantai (kaimas prie Rokiškio, su tarminiu senesnio o virtimu uo). į dvi dalis, kurių viena patraukė prieš Torunę, o kita prieš Kulmo miestą, žudydamos, imdamos į nelaisvę ir degindamos visa, ką sutikdavo pakelėje.
Skomantas vadovavo sūduvių kariuomenei, kuri įsiveržė į Kulmo žemę.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Skomantas su sūduvių ir rusų kariuomene devynias dienas siaubė Kulmo žemę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 145
Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas siaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas.