asmuo

Sklodas iš Kvedenavos

2 teiginiai3 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001aukstas

Sembas Sklodas iš Kvedenavos sušaukė giminaičius ir bičiulius, ragindamas juos kovoti už tikėjimą ir brolius.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 112

Kurie ne kurie Prūsijos kilmingieji ištikimai palaikė brolius, vienas iš jų,\nsembas Sklodas iš Kvedenavos, Noliubo tėvas349, sušaukęs savo giminaičius ir bičiulius,\npasakė: „Šiandien prisiminkite puikius drabužius, kurių dažnai gaudavote iš brolių, ir,\nužuot rengęsi vaiskiaspalviais drabužiais, parausvinkite savo drapanas žaizdų krauju, o\nužuot gėrę saldų medaus vyną, arba midų, kurio ne kartą esate gavę iš brolių rankų,\ngerkite šiandien žiaurios mirties kartėlį, išpažindami tikrąjį amžinosios trejybės tikėjimą”.\nPo to jie vyriškai stojo į kovą ir grūmėsi nelyginant antrieji Makabėjai, o ten prasidėjo\ndidelis mūšis, pareikalavęs ir iš vienos, ir iš kitos šalies galybės aukų.
t-002vidutinis

Sklodas iš Kvedenavos buvo Noliubo tėvas.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 120

Apie Karaliaučiaus brolių karą su sembais antrosios atskalūnybės metais, o\n pirmiausia — prieš Kvedenavos valsčių\n\n Noliubas, Sklodo iš Kvedenavos sūnus, žmogus žiaurios sielos, nenumaldomos širdies,\nbe to, pernelyg pasikliaujantis savo jėgomis, manė, jog užsitrauksiąs gėdą, taip greitai\npaklusdamas broliams, ir nenorėjo sekti savo gimdytojų pavyzdžiu.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

101 (96). Apie Karaliaučiaus brolių karą su sembais antrosios atskalūnybės metais, o pirmiausia — prieš Kvedenavos valsčių Noliubas, Sklodo iš Kvedenavos sūnus, žmogus žiaurios sielos, nenumaldomos širdies, be to, pernelyg pasikliaujantis savo jėgomis, manė, jog užsitrauksiąs gėdą, taip greitai paklusdamas broliams, ir nenorėjo sekti savo gimdytojų pavyzdžiu. Kai dėl to supykę broliai ketino prieš jį traukti su kariuomene, jo giminaitis, vardu Vargulis, gailėdamasis šiojo jaunatviško neapdairumo, broliams pritarus, išėjo į priekį ir pasakė jam: „Prakeiktasis p. 54), kelio iš Kaliningrado į Laduškiną pradžioje.