Po Mingailos mirties Skirmantas paveldėjo senelio valdžią Naugarduke.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 82
Miestas turėjo pasiduoti, priimti vienu metu ir taiką, ir vergo vę: neteko laisvės tie, kurie ją piktam naudojo, skriaus dami kaimynus. Neilgai šia pergale džiaugėsi Mingai la tais pačiais metais jis mirė, įpėdiniais palikdamas Skirmantą ir Ginvilą, kurių pirmasis, amžiumi vyres nis, paveldėjo senelio valdžią Naugarduke, o antra sis — tėvo Polocke. Sėkmingų lietuvių žygių Rusioje nevaliojo pakęsti rusų kunigaikščiai.
Artėjant Skirmantui, Mstislavas buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš Bresto apylinkių kaimų į stovyklą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 83
Mstisla vas Bresto apylinkėse jau siaubė kaimus, žudė žemdirbius, ketindamas pradėti karą, tačiau, išgirdęs apie artėjantį Skirmantą, buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš kaimų į stovyklą. Prie Jaseldos upės abi šalys stojo į įnirtingą mūšį, Mstislavas, sumuš tas, praradęs kariuomenę, vos gyvas paspruko iš kovos lauko į Lucką. Tuo tarpu Skirmantas po šios pergalės ta pačia proga iš rusų atėmė Pin ską ir Turovą; džiūgaudamas dėl pergalės ir dėl atimtų iš priešų žemių, pa- L ie tu v ia i iš rusų a ti- siuntė atgal Zivinbudui Kū ma P in ską kovaitį ir jo karius apdova nojo puikiomis dovanomis.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Skirmantas atsisakė Balaklajaus reikalautos duoklės ir liepė sužaloti chano pasiuntinius.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 47
Parvykęs pas savo tėvą, nebeilgai prie jo tegyveno, ir tėvas, Lietuvos ir 2emaičių didysis kunigaikštis 2ivinbudas, pasimirė, o jo sūnus Kukovaitis sėdo Lietuvos ir Že maičių Didžiosios Kunigaikštystės sostan. Tuo metu Užvolgio chanu buvo chanas, vardu Ba- laklajus °, ir jis atsiuntė savo pasiuntinius pas didįjį kunigaikštį Skirmantą, kad duotų jam duoklę ir laiky tų jo baskakus tuose miestuose, kaip kad iš tų miestų buvo duodama duoklė, valdant jo pirmtakams, rusų kunigaikščiams. Didysis kunigaikštis Skirmantas nepa noro nusileisti ir tiems jo pasiuntiniams liepė nupjaus tyti nosis, lūpas, ausis ir paleisti pas chaną atgalios.
Lietuvos metraštis nurodo, kad Skirmantas turėjo tris sūnus: Treniotą, Liubartą ir Pisimantą, o paskui mirė.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 48
Nugalėjo tą chaną, ir sumušė visą jo totoriškąją \ngalybę, ir nukovė patį chaną \", Su didžios pergalės \nšlove nužygiavo Rusų žemėn ir paėmė Mozyriaus \nČernigovo, Starodubo l3 , Karačevo M miestus, ir, laimė\njęs pergalę, be nuostolių pargrįžo atgalios.\nTurėjo didysis kunigaikštis Skirmantas tris sūnus: \nvieną Treniotą IS , antrą Liubartą l6 , trečią Pisimantą l7 . \nO paskui didysis kunigaikštis Skirmantas pasimirė.
Ne trukus Mingaila kunigaikštis nustipo, palikdamas du sūnų karšinčiais — Ginvilą rėdytoju Polocko, o Skirmantą Naujapilio.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 231
Taip pasibengė rėdą ūkės polockionų, vienok lyčiaus tos karės raštuose nėra randama. Ne trukus Mingaila kunigaikštis nustipo, palikdamas du sūnų karšinčiais — Ginvilą rėdytoju Polocko, o Skirmantą Naujapilio. Letgaliai, nebtverdamies vergyba vokyčių, pa trako**, kurie vienok nevildamies stengti, patelkė ne vien lietuvius, bet ir gudus pagalbon.
Tai turėjo būti Algiman tas, Skirmanto anūkas.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 336
Tai turėjo būti Algiman\ntas, Skirmanto anūkas*.
Netrukus, 1175 metais1 2, sa vo gyvenimą baigė ir Skirmantas.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 230
Netrukus, 1175 metais1 2, sa\nvo gyvenimą baigė ir Skirmantas. Paliko1 jis trejetą sūnų: \nLiubartą, Pisimantą ir Treniotą3.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Skirmantas nusiuntė savo pasiuntinius pas 2ivinbudą, Lietuvos didįjį kunigaikštį, prašydamas, kad suteiktų jam pagalbą prieš rusus. 4 Lietuvos metraštis 49 ## Puslapis 47 Zivinbudas, Lietuvos ir Žemaičių didysis kunigaikš tis, nusiuntė jam pagalbon savo vyresnįjį sūnų Kuko- vaitį4 su visomis savo Lietuvos bei 2emaičių pajėgo mis. Ir leidosi didysis kunigaikštis Skirmantas su Ku- kovaičiu ir su visomis pajėgomis į žygį prieš Mstislavą, Lucko ir Pinsko kunigaikštį.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir sekančiais metais tas chanas su daugeriopomis sutelktomis jėgomis bei totorių ordomis patraukė į Ru sų žemę ir padarė daug žalos Rusų žemei. 50 ## Puslapis 48 Didysis kunigaikštis Skirmantas, surinkęs visas sa vo kariaunas, pasitiko juos Kaidanove l0 , prie savo sie nos. Nugalėjo tą chaną, ir sumušė visą jo totoriškąją galybę, ir nukovė patį chaną ", Su didžios pergalės šlove nužygiavo Rusų žemėn ir paėmė Mozyriaus Černigovo, Starodubo l3 , Karačevo M miestus, ir, laimė jęs pergalę, be nuostolių pargrįžo atgalios.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Nugalėjo tą chaną, ir sumušė visą jo totoriškąją galybę, ir nukovė patį chaną ", Su didžios pergalės šlove nužygiavo Rusų žemėn ir paėmė Mozyriaus Černigovo, Starodubo l3, Karačevo M miestus, ir, laimė jęs pergalę, be nuostolių pargrįžo atgalios. Turėjo didysis kunigaikštis Skirmantas tris sūnus: vieną Treniotą IS, antrą Liubartą l6, trečią Pisimantą l7. O paskui didysis kunigaikštis Skirmantas pasimirė.