Po Mingailos mirties Skirmantas paveldėjo senelio valdžią Naugarduke.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 82
Miestas turėjo pasiduoti, priimti vienu metu ir taiką, ir vergovę: neteko laisvės tie, kurie ją piktam naudojo, skriausdami kaimynus. Neilgai šia pergale džiaugėsi Mingaila tais pačiais metais jis mirė, įpėdiniais palikdamas Skirmantą ir Ginvilą, kurių pirmasis, amžiumi vyresnis, paveldėjo senelio valdžią Naugarduke, o antrasis — tėvo Polocke. Sėkmingų lietuvių žygių Rusioje nevaliojo pakęsti rusų kunigaikščiai.
Artėjant Skirmantui, Mstislavas buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš Bresto apylinkių kaimų į stovyklą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 83
Mstislavas Bresto apylinkėse jau siaubė kaimus, žudė žemdirbius, ketindamas pradėti karą, tačiau, išgirdęs apie artėjantį Skirmantą, buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš kaimų į stovyklą. Prie Jaseldos upės abi šalys stojo į įnirtingą mūšį, Mstislavas, sumuštas, praradęs kariuomenę, vos gyvas paspruko iš kovos lauko į Lucką. Tuo tarpu Skirmantas po šios pergalės ta pačia proga iš rusų atėmė Pinską ir Turovą; džiūgaudamas dėl pergalės ir dėl atimtų iš priešų žemių, paL ie tu v ia i iš rusų a tisiuntė atgal Zivinbudui Kūma P in ską kovaitį ir jo karius apdovanojo puikiomis dovanomis.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Skirmantas atsisakė Balaklajaus reikalautos duoklės ir liepė sužaloti chano pasiuntinius.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 47
Parvykęs pas savo tėvą, nebeilgai prie jo tegyveno, ir tėvas, Lietuvos ir 2emaičių didysis kunigaikštis 2ivinbudas, pasimirė, o jo sūnus Kukovaitis sėdo Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės sostan. Tuo metu Užvolgio chanu buvo chanas, vardu Balaklajus °, ir jis atsiuntė savo pasiuntinius pas didįjį kunigaikštį Skirmantą, kad duotų jam duoklę ir laikytų jo baskakus tuose miestuose, kaip kad iš tų miestų buvo duodama duoklė, valdant jo pirmtakams, rusų kunigaikščiams. Didysis kunigaikštis Skirmantas nepanoro nusileisti ir tiems jo pasiuntiniams liepė nupjaustyti nosis, lūpas, ausis ir paleisti pas chaną atgalios.
Lietuvos metraštis nurodo, kad Skirmantas turėjo tris sūnus: Treniotą, Liubartą ir Pisimantą, o paskui mirė.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 48
Nugalėjo tą chaną, ir sumušė visą jo totoriškąją galybę, ir nukovė patį chaną ", Su didžios pergalės šlove nužygiavo Rusų žemėn ir paėmė Mozyriaus Černigovo, Starodubo l3 , Karačevo M miestus, ir, laimėjęs pergalę, be nuostolių pargrįžo atgalios. Turėjo didysis kunigaikštis Skirmantas tris sūnus: vieną Treniotą IS , antrą Liubartą l6 , trečią Pisimantą l7 . O paskui didysis kunigaikštis Skirmantas pasimirė.
Ne trukus Mingaila kunigaikštis nustipo, palikdamas du sūnų karšinčiais — Ginvilą rėdytoju Polocko, o Skirmantą Naujapilio.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 231
Taip pasibengė rėdą ūkės polockionų, vienok lyčiaus tos karės raštuose nėra randama. Netrukus Mingaila kunigaikštis nustipo, palikdamas du sūnų karšinčiais — Ginvilą rėdytoju Polocko, o Skirmantą Naujapilio. Letgaliai, nebtverdamies vergyba vokyčių, patrako**, kurie vienok nevildamies stengti, patelkė ne vien lietuvius, bet ir gudus pagalbon.
Tai turėjo būti Algiman tas, Skirmanto anūkas.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 336
Tai turėjo būti Algimantas, Skirmanto anūkas*.
Netrukus, 1175 metais1 2, sa vo gyvenimą baigė ir Skirmantas.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 230
Netrukus, 1175 metais1 2, savo gyvenimą baigė ir Skirmantas. Paliko1 jis trejetą sūnų: Liubartą, Pisimantą ir Treniotą3.
Didysis kunigaikštis Skirmantas, surinkęs visas sa vo kariaunas, pasitiko juos Kaidanove l0, prie savo sie nos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 48
Didysis kunigaikštis Skirmantas, surinkęs visas savo kariaunas, pasitiko juos Kaidanove l0, prie savo sienos. Nugalėjo tą chaną, ir sumušė visą jo totoriškąją galybę, ir nukovė patį chaną
Ir Šventaragiui gimė sūnus Skirmantas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 55
Ir Šventaragiui gimė sūnus Skirmantas*. Ir pasirinko didysis kunigaikštis Šventaragis labai gražią vietą girioje prie Neries, kur Vilnia įteka į Nerį, ir prašė savo sūnų Skirmantą, kad toje vietoje būtų įtaisyta ugniavietė
Lietuvos metraštis Skirmantui priskiria pergalę prieš chaną prie Kaidanovo ir Mozyriaus, Černigovo, Starodubo bei Karačevo paėmimą.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.