Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
52 teiginiai49 įrašai113 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 52 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–50 iš 52 teiginių
Jogaila pavedė Lietuvą savo broliui Skirgailai, o Vytautas 1389 m. puolė Vilnių.
PDF 120
Lietuvą Jogaila pavedė savo broliui Skirgailai ir todėl Vytautui tuo tarpu labiau parūpo Lietuvos ateitis, kaip jos krikštas. Jis, surinkęs Lucke savo šalininkus, puolė Vilnių (1389); tačiau turėjo pasitraukti ir antrą kartą bėgti pas kryžiuočius ir pradėti su Jogaila karą.
Jogaila pasiuntė Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Andriaus Algirdaičio, ir dėl to kilo atviras susirėmimas.
PDF 50
Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžioklę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, kuris jiems iškėlė puikias vaišes.
1393 m. tarp Vytauto ir Skirgailos kilo smarkus ginčas, kuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.
PDF 316
« Didžiojo kunigaikščio » titulo Vytautas tada dar negavo^26 , ir formaliai tebuvo Jogailos vietininkas, nors jau pačioje pradžioje elgėsi kaip didysis kunigaikštis. 1393 m. tarp jo ir Skirgailos vėl kilo smarkus ginčas, kuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.
Skirgaila buvo apibūdintas kaip didelis girtuoklis, smarkus žmogus ir geras chirurgas.
PDF 55
Lietuvos didikai negalėjo pakęsti dar ir to, kad jų aukščiausias žmogus, Skirgaila, visiškai neimponavo dorovingumu: buvo didelis girtuoklis, pasigėręs nustodavęs proto, mušdavosi, kardu kapodavo apie save susirinkusius žmones, o atsipeikėjęs pats sužeistuosius apraišiodavo, nes tais laikais buvęs geras chirurgas.
Skirgaila, anot citatos, gavęs valdžią aplaidumu ir žiauriu elgesiu nuteikė prieš save didesnę Lietuvos dalį.
PDF 134
Veidmainingas Ordino elgesys su Vytautu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuočiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuodami, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą. Kai visa tai vyko, karalius, matydamas pavojų keliančias Vytauto užmačias, kita vertus, negalėdamas pasikliauti ir Skirgailos pasiruošimu apsiginti, mat jis, vos tik gavęs valdžią, aplaidumu ir žiauriu elgesiu didesnę pusę Lietuvos prieš save nuteikė, išsiuntė į Vilnių Karūnos pakanclerį Mikalojų Moskoževskį, naujais Lenkijos pulkais vediną, ir liepė įsikurti Vilniaus pilyse. Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją.
Jogaila po susitaikymo su Vytautu sutaikė jį ir su didžiausiu Vytauto priešu Skirgaila.
PDF 176
Vėlybesni įvykiai parodė, kad Vytautas naudojasi daug didesnėmis laisvėmis ir teisėmis, negu Ostrovos aktas pripažino; jis ne kartą ir pačiai Lenkijai pagrūmodavo, kas turėjo reikšti jo galybę, turinčią savarankišką pamatą. Susitaikinęs Jogaila su Vytautu, stengėsi jį, pagaliau, sutaikinti ir su Skirgaila^2 ), didžiausiu Vytauto priešu, kas jam ir pavyko padaryti^3 ). Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai paimti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą ir Stožką vietoj Trakų kunigaikštijos.
Trakuose viešpatavusio Skirgailos išvarymas galėjo sukelti naują karą.
PDF 48
Tuo tarpu Trakuose viešpatavo Skirgaila, kurio išvarymas vėl galėjo sukelti naują karą.
Balińskis Skirgailos valdžios pradžią siejo su aplaidumu ir žiauriu elgesiu, kurie prieš jį nuteikė didesnę Lietuvos dalį.
PDF 134
Veidmainingas Ordino elgesys su Vytautu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuočiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuodami, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą. Kai visa tai vyko, karalius, matydamas pavojų keliančias Vytauto užmačias, kita vertus, negalėdamas pasikliauti ir Skirgailos pasiruošimu apsiginti, mat jis, vos tik gavęs valdžią, aplaidumu ir žiauriu elgesiu didesnę pusę Lietuvos prieš save nuteikė, išsiuntė į Vilnių Karūnos pakanclerį Mikalojų Moskoževskį, naujais Lenkijos pulkais vediną, ir liepė įsikurti Vilniaus pilyse. Pats tuo metu užėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Suražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, šturmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją.
Skirgailai išvykus į Polocką, Vytautui atsirado proga bandyti įgyvendinti sumanymą užimti Vilniaus Žemutinę pilį.
PDF 132-133
116 ## Puslapis 133 Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendinti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs atvykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug dengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir ginkluotų žmonių būrį. Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemutinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, ir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo kariais.
Skirgaila su Jogaila pasižadėjo per ketverius metus pasikrikštyti su visu kraštu.
PDF 283
Viena jų Jogaila su Skirgaila pasižadėjo ketverių metų būvyje pasikrikštyti su visu kraštu. Kitu aktu buvo daroma savotiška karinė sąjunga.
Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karaliaus valdžiai.
PDF 131
Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarščiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidėjusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė savo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16. Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jogaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną.
Jogaila pasiuntė brolį Skirgailą su slaptais įgaliojimais į Vakarų Europą, o Marienburge Skirgaila buvo draugiškai priimtas.
PDF 29
Naujų galimumų akivaizdoje Jogaila pasiuntė į Vakarų Europą savo brolį Skirgailą su slaptais įgaliojimais į kažkokius pasitarimus. Ordinas, matyti, apie Skirgailos pasiuntinystės tikslus žinojo ar bent nujautė, nes jis Marienburge buvo draugiškai ir vaišingai priimtas.
Karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti Skirgailą su Vytautu, o po sutarčių Skirgaila gavo Kijevo kunigaikštystę ir kelias pilis.
PDF 150
Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į valdžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasiliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų. Pati karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti nuo seno besipykstančius pusbrolius Skirgailą su Vytautu: tad buvo sudarytos sutartys, kurių galia vienas gavo Kijevo kunigaikštystę ir keletą pilių valdyti nuosavybės teise, o Lietuvos sostinė kartu su didžiuliais valstybės žemių plotais atiteko įžymiajam kariui, kuris greit Algirdo sostui su kaupu sugrąžino senąją šlovę bei galybę50. 48 Długosz Histor.
1394 m. Vytautui panaikinus Kijevo kunigaikštiją, Kijevą gavo Skirgaila.
PDF 44
Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikštiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.
Skirgaila sėkmingai apgulė Polocką, pats jame įsitvirtino, o Andrių paėmė į nelaisvę ir išsiuntė į Lenkiją.
PDF 294
O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon. Vėliau laisvę atgavęs, Andrius žuvo Vytauto pusėje 1399 m.
Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 m. tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 m. dokumentuose vadintas tik Trakų kunigaikščiu.
PDF 131
Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skirgailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikščiais. Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 metais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Trocensis, bet niekur nėra Dux Lithuaniae.
1391 m. liepos 22 d. Jogaila dokumentu pažadėjo Skirgailai be jo žinios neatiduoti Vilniaus ir kitų miestų.
PDF 172
1391 m. liepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus ir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo broliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila ir jo palikuonys. Iš to matyt, kad Skirgaila sužinojo aukščiau minėtą projektą, kuriam jis skubinos užbėgti už akių.
Lietuvos visuomenė buvo nepatenkinta Skirgailos valdymu, nes jis buvo nepopuliarus ir nesugebėjo sutelkti valstybės jėgų.
PDF 62
Antra, Lietuvos visuomenė labai buvo nepatenkinta Skirgailos valdymu, nes savo gyvenimu nebuvo jos tarpe populiarus ir nesugebėjo sujungti vienon galybėn skylančių Lietuvos jėgų.
Jogaila pavedė Lietuvą savo broliui Skirgailai, todėl Vytautui labiau parūpo Lietuvos ateitis negu jos krikštas.
PDF 120
Lietuvą Jogaila pavedė savo broliui Skirgailai ir todėl Vytautui tuo tarpu labiau parūpo Lietuvos ateitis, kaip jos krikštas. Jis, surinkęs Lucke savo šalininkus, puolė Vilnių (1389); tačiau turėjo pasitraukti ir antrą kartą bėgti pas kryžiuočius ir pradėti su Jogaila karą.
Skirgaila neturėjo visos valdžios valstybėje, nes Vilnių Jogaila pasiliko sau.
PDF 309
Bet visos valdžios valstybėje Skirgaila neturėjo. O Vilnių Jogaila sau pasiliko, atsiųsdamas ten lenkų įgulą, kuriai vadovavo Klemensas Moskorzewskis. Lietuvos metraštis («Liatopisiec velikich kniaziej litovskich») Vytauto lupomis paaiškina, jog tokis Jogailos žygis sukėlė Lietuvoje nepasitenkinimą, nes didžiojoje kunigaikštijoje ėmė valdyti svetimieji, «ko anksčiau lietuvių žemėje nebūdavo »5 6.
1388 m. prie Kauno sudarytoje taikos sutartyje Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu.
PDF 131
Tik taikos sutartyje tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i gt a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas].
Balińskis Skirgailos būdą apibūdino kaip niršų ir siejo jį su Vytauto baime dėl pasikėsinimo į gyvybę.
PDF 132
Įtarusis Jogaila nepasitikėjo Vytautu ir, laužydamas duotus pažadus sutariant dėl tarpusavio taikos, ne tik Lietuvos valdymo, bet ir paveldo, po Kęstučio mirties priklausančio, negrąžino. Karaliui išvykus į Lenkiją, Vytauto padėtis tapo dargi nesaugi: mat akylai stebimas kiekviename žingsnyje, nevaliojo savarankiškai imtis kokių nors veiksmų, o dėl Skirgailos niršaus būdo negalėjo netgi būti tikras, kad nebus pasikėsinta į jo gyvybę18. Vytautas, visus savo brolius ir gimines gabumais lenkiantis, pasigviešęs valdžios ir garbės, negalėjo taikstytis nei su jam daromomis skriaudomis, nei su Skirgailos, kuris neturėjo jokių sugebėjimų valdyti, išskyrus tą privalumą, kad buvo tikras karaliaus brolis, paaukštinimu, tad susimokęs Gardine su jam palankiais Lietuvos kunigaikščiais ir didikais, nusprendė išvyti iš sostinės Skirgailą ir paimti valdžią.
Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai valdžiai.
PDF 131
Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarščiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidėjusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė savo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16. Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jogaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną.
Jogaila pasiuntė savo brolį Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio.
PDF 50
Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Trakų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžioklę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, kuris jiems iškėlė puikias vaišes.
Jogaila sutaikė Vytautą su Skirgaila, kuris citatoje vadinamas didžiausiu Vytauto priešu.
PDF 176
Susitaikinęs Jogaila su Vytautu, stengėsi jį, pagaliau, sutaikinti ir su Skirgaila^2 ), didžiausiu Vytauto priešu, kas jam ir pavyko padaryti^3 ). Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai paimti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą ir Stožką vietoj Trakų kunigaikštijos. Po metų, kai vėl kilo tarp jų nesusipratimai, juos sutaikino Jadvyga.
Karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti Skirgailą su Vytautu, o sutartimis Skirgaila gavo Kijevo kunigaikštystę ir kelias pilis.
PDF 150
Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į valdžią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasiliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų. Pati karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti nuo seno besipykstančius pusbrolius Skirgailą su Vytautu: tad buvo sudarytos sutartys, kurių galia vienas gavo Kijevo kunigaikštystę ir keletą pilių valdyti nuosavybės teise, o Lietuvos sostinė kartu su didžiuliais valstybės žemių plotais atiteko įžymiajam kariui, kuris greit Algirdo sostui su kaupu sugrąžino senąją šlovę bei galybę50. 48 Długosz Histor.
Skirgaila nuolatine buveine pasirinko Trakų pilį ir išvykdavo į mūšius su Prūsijos ordinu bei maištaujančiais kunigaikščiais.
PDF 131
Po to karalius, spiriamas karalystės reikalų, greitai išskubėjo į Lenkiją, Vilnių palikęs. Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skirgailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikščiais.
Skirgailai buvo pavesta valdyti Vilniaus sritis.
PDF 169
Skirgailai buvo pavesta valdyti Vilniaus sritis. Jo valdžia nesiekė kitų kunigaikščių (Ged. giminės) teritorijų. Ji buvo labai apribota.
Skirgaila mirė 1395 m., po to Kremenecas vėl susijungė su Volynija.
PDF 178
Tai pasisekė dar lengviau įvykdyti, kai mirė Skirgaila (1395 m.). Kremeniecas vėl susijungė su Volynija^4 ).
Skirgaila mirė 1395 m., o po jo mirties Kremenecas vėl susijungė su Volynija.
PDF 178
Tai pasisekė dar lengviau įvykdyti, kai mirė Skirgaila (1395 m.). Kremeniecas vėl susijungė su Volynija^4 ).
Jogaila iki 1392 m. bandė valdyti Lietuvą per savo vietininką brolį Skirgailą.
PDF 295
Klausimas kaip Lietuva bus valdoma, pasiliekama to paties Jogailos nuožiūroje. Jis gi bando ją valdyti per savo vietininką (iki 1392 mt.) broli Skirgailą, kurį, kaip sako Dlugošas, buvo paskyręs „pro principali duce“, „ut summe rerum in Lithuaniae praeesset^3 ).
Skirgaila išvyko į Polocką, ir tai sudarė progą įgyvendinti prieš tai sumanytą planą.
PDF 132-133
116 ## Puslapis 133 Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendinti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs atvykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug dengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir ginkluotų žmonių būrį. Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemutinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, ir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo kariais.
Skirgailos rūpesčiu Kęstučio palaikai buvo nuvežti į Vilnių ir turėjo būti sudeginti pagal pagonių paprotį.
PDF 54
To garbingo karžygio palaikai Skirgailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu turėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudodavo37. Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas iš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas, tačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pavyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo neišvengiamos pražūties.
Vytautas negalėjo taikstytis su Skirgailos paaukštinimu, todėl Gardine susimokė išvyti Skirgailą iš sostinės ir paimti valdžią.
PDF 132
Vytautas, visus savo brolius ir gimines gabumais lenkiantis, pasigviešęs valdžios ir garbės, negalėjo taikstytis nei su jam daromomis skriaudomis, nei su Skirgailos, kuris neturėjo jokių sugebėjimų valdyti, išskyrus tą privalumą, kad buvo tikras karaliaus brolis, paaukštinimu, tad susimokęs Gardine su jam palankiais Lietuvos kunigaikščiais ir didikais, nusprendė išvyti iš sostinės Skirgailą ir paimti valdžią. Tačiau nenorėdamas bandyti laimės ir pradėti mūšį su persvarą turinčiomis priešo pajėgomis, ieškojo paspirties, juoba kad 1389 metų gale 18 Slap t.
Jogaila, užrašydamas Skirgailai Trakus ir Polocką, pažadėjo laikyti jį aukščiau už visus kitus brolius.
PDF 309
** gailai Jogaila paliko ir Vytauto tėviškę — Trakus, nors juos buvo žadėjęs grąžinti Kęstutaičiui. Reikšmingu dokumentu užrašydamas Skirgailai Trakus ir Polocką, karalius pažadėjo laikyti jį aukščiau už visus kitus brolius — «a deržati mi jeho vyše usieje našeje bratije »^3. Skirgailos politinis svoris, kurio valdžion pateko svarbios žemės, turėjo padidėti.
1387–1392 m. Skirgaila neturėjo visos valdžios Lietuvoje, nes Vilnių Jogaila pasiliko sau.
PDF 309
Netiksliai jis tačiau pirma buvo laikomas 1387-92 pilnu karaliaus vietininku, ar didžiuoju kunigaikščiu Lietuvoje^4. Bet visos valdžios valstybėje Skirgaila neturėjo. O Vilnių Jogaila sau pasiliko, atsiųsdamas ten lenkų įgulą, kuriai vadovavo Klemensas Moskorzewskis.
Narbutas Lietuvos 1386–1447 m. laikotarpį apibūdino kaip didžiausios galybės epochą ir rašė, kad Vytautas sostą paveldėjo iš Skirgailos.
PDF 457
Si epocha baigėsi 1386 metais, tai yra visiškai įvedus krikščionybę Lietuvoje, kai Jogaila vedė Lenkijos karalienę Jadvygą, pats priėmė krikščionių tikėjimą ir vertė tą pat daryti visą tautą. IV 1386-1447 metai, tai yra iki to laikotarpio, kai Lietuva nustojo turėjusi dalinius kunigaikščius. Šiuo periodu Lietuva pasiekė didžiausios savo galybės laikotarpį, ypač valdant Vytautui, kuris sostą paveldėjo iš Skirgailos.
Narbutas rašė, kad 1386-1447 m. Lietuva pasiekė didžiausią galybę, ypač valdant Vytautui, sostą paveldėjusiam iš Skirgailos.
PDF 517
IV. 1386—1447 metai, t. y. iki to laikotarpio, kai Lietuva nustojo turėjusi dalinius kunigaikščius. Šiuo periodu Lietuva pasiekė didžiausios savo galybės laikotarpį, ypač valdant Vytautui, kuris sostą paveldėjo iš Skirgailos.
O kunigaikštis Jogaila pažado neišpildė, atstojo nuo tiesos ir mano tėviškės man neatidavė, o davė mano tėviškę savo broliui kunigaikščiui Skirgailai.
PDF 178
Ir šitaip mus prie to privedė vienas neištikimas mūsų patarėjas. O kunigaikštis Jogaila pažado neišpildė, atstojo nuo tiesos ir mano tėviškės man neatidavė, o davė mano tėviškę savo broliui kunigaikščiui Skirgailai. Ogi Skirgaila nėra mūsų 2 krikščionių tikėjimo, jis yra rusų 181 ## Puslapis 175 tikėjimo3 , kurio ir šiandien laikosi.
Narbutas rašo, kad Jogaila nusprendė jėga įvesdinti Skirgailą Polocko kunigaikščiu, o Andrių iš ten išstumti.
PDF 257
Jogaila panoro aprūpinti tikrą savo brolį Skirgailą, įkurdindamas jį toje kunigaikštystėje, tačiau polockiečiai nenorėjo priimti jo kunigaikščiu, buvo prisiekę laikyti savo žemėj Andrių; Skirgaila netgi buvo gėdingai išvarytas iš miesto3. Didysis kunigaikštis nusprendė jėga jį įvesdinti, o aną išmesti; tokį tikslą turėdamas, pasiuntė savo gausią kariauną, prie kurios tarsi atsitiktinai prisijungė Livonijos kryžiuočių pulkai, o iš tikrųjų atėję atsiliepdami į kreipimąsi; Andrius ėmėsi miesto
Skirgaila su Jogaila vadovavo lietuvių kariaunai prie Vilkyškių.
PDF 307
besiartindamas prie Vilkyškių kaimo, kai jau manė esąs saugus, buvo pavytas gausios lietuvių kariaunos, vadovaujamos Jogailos ir Skirgailos. Prasidėjo kautynės, vienos atkakliausių.
Skirgaila su gausiu kariaunos daliniu, pasak Narbuto, atkakliai gynė prieigas, tačiau buvo atstumtas ir pasitraukė, praradęs brangius krovinius.
PDF 332
Betgi Skirgaila su gausiu kariaunos daliniu gynė prieigas; mūšis vyko atkakliai, pagaliau buvo atstumti; turėjo pasitraukti, netgi praradę savo brangius krovinius.
Karalius, pasak Narbuto, Skirgailai patikėjo aukščiausiąją valdžią gimtajame krašte ir pavedė jam eiti vietininko pareigas.
PDF 347
Karalius, paėmęs savo naujos valstybės valdžią, privalėjo tiek daug ką padaryti, kad kurį laiką turėjo tiesiog užmiršti apie gimtąjį kraštą; aukščiausiąją valdžią ten patikėjo Skirgailai, pavesdamas jam eiti vietininko pareigas.
Skirgaila su Vygandu Aleksandru, pasak Narbuto, skubėjo vietovei į pagalbą, o po kelių nuostolingų susirėmimų kryžiuočiai buvo priversti atsitraukti.
PDF 370
Tad didysis kunigaikštis Skirgaila su Vygandu Aleksandru paskubėjo tai vietovei pagalbon, kryžiuočiai po kelių atkaklių susirėmimų, kiekvieną kartą patys patyrę nuostolių, buvo priversti atsitraukti.
1389 m. Neidenburge, pasak Narbuto, karaliaus atstovais atvyko didysis kunigaikštis Skirgaila, Ziemovitas Mazovietis ir Poznanės vyskupas Dobrogostas.
PDF 371
Nusprendė abi pusės netrukus surengti kitą, Neidenburge, kur apie Sekmines, 1389 metais, karaliaus atstovais atvyko didysis kunigaikštis Skirgaila, Ziemovitas Mazovietis, Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kiti; kryžiuočiams atstovavo: didysis komtūras Valenrodas, špitolininkas Basenheimas ir dar keletas vyresniųjų.
Pasak Narbuto, per iškilmes įgėręs Skirgaila viešai užgauliojo Vytautą, o po to tarp brolių kilo valstybės interesams nenaudingų kivirčų.
PDF 423
Vytautas asmeniškai įvesdino Kijevan Rusios didįjį kunigaikštį; ten, vienų iškilmių metu, Skirgaila tiek užsimiršo, kad ėmė Vytautą viešai užgaulioti; nors pastarasis nusileido įgėrusiam broliui, betgi nuo to laiko tarp jų prasidėjo nesutarimai, tad kilo kivirčų, nenaudingų valstybės interesams.
Pasak Narbuto, po pusryčių, į kuriuos jį pakvietė vienuolis Foma Izufovas, Skirgaila Miloslavičiuose smarkiai susirgo, buvo atvežtas į Kijevą ir septintą dieną mirė.
PDF 456
Kijeve vietininko pareigas ėjo ir metropolijos rūmuose prie Šv. Sofijos soboro gyveno toks vienuolis, vadintas Foma Izufovu, anot kitų, jis buvo ir Pečioros vienuolyno archimandritas. Sausio 4 dieną1, kai didysis kunigaikštis Skirgaila važiavo į medžioklę už Dnepro, buvo to vienuolio pakviestas į metropolijos rūmus pusryčių. Po tų iškilmių, vos tik Skirgaila atvyko į Miloslavičių, tuojau pat smarkiai susirgo, nusilpęs buvo atvežtas į Kijevą, septintąją dieną jis mirė.
Alfredo Bumblausko pasakojime Jogaila pavedė savo broliui Skirgailai susidoroti su Kęstučiu.
PDF 56
Jogaila tokiose situacijose sugebėdavo likti nuošalyje (su Kęstučiu susidorojo ne pats, o pavedė tai broliui Skirgailai).
Ta da kunigaikštis Skirgaila davė žodi mano tėvui kuni gaikščio Jogailos vardu ir davė jam savo ranką, ir savo vardu taip pat davė žodį ir savo ranką.
PDF 174
Tada kunigaikštis Skirgaila davė žodi mano tėvui kunigaikščio Jogailos vardu ir davė jam savo ranką, ir savo vardu taip pat davė žodį ir savo ranką. Ir man pačiam jis taip pat davė žodį kunigaikščio Jogailos vardu ir savo vardu, ir [davėj savo ranką.
Kunigaikštis Skirgaila labai mane apšmeižė kuni gaikščiui Jogailai ir laiškus siuntė [?].
PDF 175-176
Kunigaikštis Skirgaila labai mane apšmeižė kunigaikščiui Jogailai ir laiškus siuntė [?]. Tai jis prie manęs išsiųsdavo laiškus, tai prie manęs kalbėdavo, kad aš girdėčiau.