Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
47 teiginiai43 įrašai19 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 47 teiginiai ir visi 43 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–50 iš 50 rodomų įrašų
Jogaila pavedė Lietuvą savo broliui Skirgailai, o Vytautas 1389 m. puolė Vilnių.
PDF 120
Lietuvą Jogaila\npavedė savo broliui Skirgailai ir todėl Vytautui tuo tarpu la\nbiau parūpo Lietuvos ateitis, kaip jos krikštas. Jis, surinkęs\nLucke savo šalininkus, puolė Vilnių (1389); tačiau turėjo pasi\ntraukti ir antrą kartą bėgti pas kryžiuočius ir pradėti su Jo\ngaila karą.
Jogaila pasiuntė Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Andriaus Algirdaičio, ir dėl to kilo atviras susirėmimas.
PDF 50
Kitais\nmetais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An\ndriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė\ntikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.\n28\nTas sandėris buvo sudarytas slapta\ngirioje, prie dabartinių Daugų, Tra\nkų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip\nmanau (auf dem Felde Daudisken);\ntarp atvykusiųjų į tariamą medžiok\nlę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos\nkunigaikščių Vytauto ir Jono, bei\nVaidilos, ir didysis komtūras, ku\nris jiems iškėlė puikias vaišes.
1393 m. tarp Vytauto ir Skirgailos kilo smarkus ginčas, kuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.
PDF 316
« Didžiojo ku\nnigaikščio » titulo Vytautas tada dar negavo^26 , ir formaliai tebuvo\nJogailos vietininkas, nors jau pačioje pradžioje elgėsi kaip didysis\nkunigaikštis. 1393 m. tarp jo ir Skirgailos vėl kilo smarkus ginčas,\nkuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.
Skirgaila buvo apibūdintas kaip didelis girtuoklis, smarkus žmogus ir geras chirurgas.
PDF 55
Lietuvos didikai negalėjo pakęsti dar ir to, kad jų aukš\nčiausias žmogus, Skirgaila, visiškai neimponavo dorovingumu:\nbuvo didelis girtuoklis, pasigėręs nustodavęs proto, mušdavosi,\nkardu kapodavo apie save susirinkusius žmones, o atsipeikėjęs\npats sužeistuosius apraišiodavo, nes tais laikais buvęs geras\nchirurgas.
Skirgaila, anot citatos, gavęs valdžią aplaidumu ir žiauriu elgesiu nuteikė prieš save didesnę Lietuvos dalį.
PDF 134
Veidmainingas Ordino elgesys su Vytau tu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuo čiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuoda mi, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą. Kai visa tai vyko, karalius, matydamas pavojų keliančias Vytauto užmačias, kita vertus, negalėda mas pasikliauti ir Skirgailos pasiruošimu apsiginti, mat jis, vos tik gavęs valdžią, aplaidumu ir žiauriu elgesiu didesnę pusę Lietuvos prieš save nuteikė, išsiuntė į Vilnių Karūnos pakanclerį Mikalojų Moskoževskį, naujais Lenkijos pulkais vediną, ir liepė įsikurti Vilniaus pilyse. Pats tuo metu už ėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su ražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur mu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją.
Jogaila po susitaikymo su Vytautu sutaikė jį ir su didžiausiu Vytauto priešu Skirgaila.
PDF 176
Vėlybesni įvykiai parodė, kad Vytautas naudojasi daug didesnėmis laisvėmis ir teisėmis, negu Ostrovos aktas pripažino; jis ne kartą ir pačiai Lenkijai pagrūmodavo, kas turėjo reikšti jo galybę, turinčią savarankiš ką pamatą. Susitaikinęs Jogaila su Vytautu, stengėsi jį, pagaliau, su taikinti ir su Skirgaila^2 ), didžiausiu Vytauto priešu, kas jam ir pavyko padaryti^3 ). Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai pa imti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą ir Stožką vietoj Trakų kunigaikštijos.
Trakuose viešpatavusio Skirgailos išvarymas galėjo sukelti naują karą.
PDF 48
Tuo tarpu Trakuose viešpatavo Skirgaila, kurio išva\nrymas vėl galėjo sukelti naują karą.
Balińskis Skirgailos valdžios pradžią siejo su aplaidumu ir žiauriu elgesiu, kurie prieš jį nuteikė didesnę Lietuvos dalį.
PDF 134
Veidmainingas Ordino elgesys su Vytau tu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuo čiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuoda mi, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą. Kai visa tai vyko, karalius, matydamas pavojų keliančias Vytauto užmačias, kita vertus, negalėda mas pasikliauti ir Skirgailos pasiruošimu apsiginti, mat jis, vos tik gavęs valdžią, aplaidumu ir žiauriu elgesiu didesnę pusę Lietuvos prieš save nuteikė, išsiuntė į Vilnių Karūnos pakanclerį Mikalojų Moskoževskį, naujais Lenkijos pulkais vediną, ir liepė įsikurti Vilniaus pilyse. Pats tuo metu už ėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su ražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur mu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją.
Skirgailai išvykus į Polocką, Vytautui atsirado proga bandyti įgyvendinti sumanymą užimti Vilniaus Žemutinę pilį.
PDF 132-133
116 ## Puslapis 133 Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendin ti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs at vykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug dengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir gin kluotų žmonių būrį. Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemu tinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, ir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo kariais.
Skirgaila su Jogaila pasižadėjo per ketverius metus pasikrikštyti su visu kraštu.
PDF 283
Viena jų Jogaila su Skirgaila pasižadėjo ketverių metų būvyje pasikrikštyti su visu kraštu. Kitu aktu buvo daroma savotiška karinė sąjunga.
Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karaliaus valdžiai.
PDF 131
Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė sa vo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16. Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jo gaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną.
Jogaila pasiuntė brolį Skirgailą su slaptais įgaliojimais į Vakarų Europą, o Marienburge Skirgaila buvo draugiškai priimtas.
PDF 29
Naujų galimumų akivaizdoje Jogaila pasiuntė į Vakarų Eu\nropą savo brolį Skirgailą su slaptais įgaliojimais į kažkokius\npasitarimus. Ordinas, matyti, apie Skirgailos pasiuntinystės\ntikslus žinojo ar bent nujautė, nes jis Marienburge buvo draugiš\nkai ir vaišingai priimtas.
Karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti Skirgailą su Vytautu, o po sutarčių Skirgaila gavo Kijevo kunigaikštystę ir kelias pilis.
PDF 150
Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val džią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasi- liono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni gaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų. Pati karalienė Jad vyga stengėsi sutaikyti nuo seno besipykstančius pusbrolius - Skirgailą su Vytautu: tad buvo sudarytos sutartys, kurių galia vienas gavo Kijevo kunigaikštystę ir keletą pilių valdyti nuo savybės teise, o Lietuvos sostinė kartu su didžiuliais vals tybės žemių plotais atiteko įžymiajam kariui, kuris greit Al girdo sostui su kaupu sugrąžino senąją šlovę bei galybę50. 48 Długosz Histor.
1394 m. Vytautui panaikinus Kijevo kunigaikštiją, Kijevą gavo Skirgaila.
PDF 44
Luckas \nperėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikš-\ntiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.
Skirgaila sėkmingai apgulė Polocką, pats jame įsitvirtino, o Andrių paėmė į nelaisvę ir išsiuntė į Lenkiją.
PDF 294
O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur\njis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon.\nVėliau laisvę atgavęs, Andrius žuvo Vytauto pusėje 1399 m.
Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 m. tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 m. dokumentuose vadintas tik Trakų kunigaikščiu.
PDF 131
Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skir gailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikš čiais. Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Tro- censis, bet niekur nėra Dux Lithua- niae.
1391 m. liepos 22 d. Jogaila dokumentu pažadėjo Skirgailai be jo žinios neatiduoti Vilniaus ir kitų miestų.
PDF 172
1391 m.\nliepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus\nir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo\nbroliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila\nir jo palikuonys. Iš to matyt, kad Skirgaila sužinojo aukščiau\nminėtą projektą, kuriam jis skubinos užbėgti už akių.
Lietuvos visuomenė buvo nepatenkinta Skirgailos valdymu, nes jis buvo nepopuliarus ir nesugebėjo sutelkti valstybės jėgų.
PDF 62
Antra, Lietuvos visuomenė\nlabai buvo nepatenkinta Skirgailos valdymu, nes savo gyveni\nmu nebuvo jos tarpe populiarus ir nesugebėjo sujungti vienon\ngalybėn skylančių Lietuvos jėgų.
Jogaila pavedė Lietuvą savo broliui Skirgailai, todėl Vytautui labiau parūpo Lietuvos ateitis negu jos krikštas.
PDF 120
Lietuvą Jogaila\npavedė savo broliui Skirgailai ir todėl Vytautui tuo tarpu la\nbiau parūpo Lietuvos ateitis, kaip jos krikštas. Jis, surinkęs\nLucke savo šalininkus, puolė Vilnių (1389); tačiau turėjo pasi\ntraukti ir antrą kartą bėgti pas kryžiuočius ir pradėti su Jo\ngaila karą.
Skirgaila neturėjo visos valdžios valstybėje, nes Vilnių Jogaila pasiliko sau.
PDF 309
Bet visos valdžios valstybėje Skirgaila neturėjo. O Vilnių Jogaila sau pasiliko, atsiųsdamas ten lenkų įgulą, kuriai vadovavo Klemensas Moskorzewskis. Lietuvos metraštis («Liatopisiec veli- kich kniaziej litovskich») Vytauto lupomis paaiškina, jog tokis Jogailos žygis sukėlė Lietuvoje nepasitenkinimą, nes didžiojoje kunigaikštijoje ėmė valdyti svetimieji, «ko anksčiau lietuvių žemėje nebūdavo »5 6.
1388 m. prie Kauno sudarytoje taikos sutartyje Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu.
PDF 131
Tik taikos sutartyje tarp Ordi no maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i g- t a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra kų bei Polocko valdovas].
Balińskis Skirgailos būdą apibūdino kaip niršų ir siejo jį su Vytauto baime dėl pasikėsinimo į gyvybę.
PDF 132
Įtarusis Jogaila nepasitikėjo Vytautu ir, laužydamas duotus pažadus sutariant dėl tarpusavio taikos, ne tik Lie tuvos valdymo, bet ir paveldo, po Kęstučio mirties priklau sančio, negrąžino. Karaliui išvykus į Lenkiją, Vytauto padė tis tapo dargi nesaugi: mat akylai stebimas kiekviename žingsnyje, nevaliojo savarankiškai imtis kokių nors veiks mų, o dėl Skirgailos niršaus būdo negalėjo netgi būti tikras, kad nebus pasikėsinta į jo gyvybę18. Vytautas, visus savo brolius ir gimines gabumais lenkiantis, pasigviešęs valdžios ir garbės, negalėjo taikstytis nei su jam daromomis skriau domis, nei su Skirgailos, kuris neturėjo jokių sugebėjimų val dyti, išskyrus tą privalumą, kad buvo tikras karaliaus bro lis, paaukštinimu, tad susimokęs Gardine su jam palankiais Lietuvos kunigaikščiais ir didikais, nusprendė išvyti iš sos tinės Skirgailą ir paimti valdžią.
Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai valdžiai.
PDF 131
Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė sa vo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16. Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jo gaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną.
Jogaila pasiuntė savo brolį Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio.
PDF 50
Kitais\nmetais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An\ndriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė\ntikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.\n28\nTas sandėris buvo sudarytas slapta\ngirioje, prie dabartinių Daugų, Tra\nkų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip\nmanau (auf dem Felde Daudisken);\ntarp atvykusiųjų į tariamą medžiok\nlę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos\nkunigaikščių Vytauto ir Jono, bei\nVaidilos, ir didysis komtūras, ku\nris jiems iškėlė puikias vaišes.
Jogaila sutaikė Vytautą su Skirgaila, kuris citatoje vadinamas didžiausiu Vytauto priešu.
PDF 176
Susitaikinęs Jogaila su Vytautu, stengėsi jį, pagaliau, su taikinti ir su Skirgaila^2 ), didžiausiu Vytauto priešu, kas jam ir pavyko padaryti^3 ). Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai pa imti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą ir Stožką vietoj Trakų kunigaikštijos. Po metų, kai vėl kilo tarp jų nesusipratimai, juos sutaikino Jadvyga.
Karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti Skirgailą su Vytautu, o sutartimis Skirgaila gavo Kijevo kunigaikštystę ir kelias pilis.
PDF 150
Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val džią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasi- liono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni gaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų. Pati karalienė Jad vyga stengėsi sutaikyti nuo seno besipykstančius pusbrolius - Skirgailą su Vytautu: tad buvo sudarytos sutartys, kurių galia vienas gavo Kijevo kunigaikštystę ir keletą pilių valdyti nuo savybės teise, o Lietuvos sostinė kartu su didžiuliais vals tybės žemių plotais atiteko įžymiajam kariui, kuris greit Al girdo sostui su kaupu sugrąžino senąją šlovę bei galybę50. 48 Długosz Histor.
Skirgaila nuolatine buveine pasirinko Trakų pilį ir išvykdavo į mūšius su Prūsijos ordinu bei maištaujančiais kunigaikščiais.
PDF 131
Po to karalius, spiriamas karalystės reikalų, greitai išskubėjo į Lenkiją, Vilnių palikęs. Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skir gailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikš čiais.
Skirgailai buvo pavesta valdyti Vilniaus sritis.
PDF 169
Skirgailai buvo pavesta valdyti Vilniaus sritis. Jo valdžia nesiekė kitų kunigaikščių (Ged. giminės) teritorijų. Ji buvo la bai apribota.
Skirgaila mirė 1395 m., po to Kremenecas vėl susijungė su Volynija.
PDF 178
Tai pasi\nsekė dar lengviau įvykdyti, kai mirė Skirgaila (1395 m.). Kre-\nmeniecas vėl susijungė su Volynija^4 ).
Skirgaila mirė 1395 m., o po jo mirties Kremenecas vėl susijungė su Volynija.
PDF 178
Tai pasi\nsekė dar lengviau įvykdyti, kai mirė Skirgaila (1395 m.). Kre-\nmeniecas vėl susijungė su Volynija^4 ).
Jogaila iki 1392 m. bandė valdyti Lietuvą per savo vietininką brolį Skirgailą.
PDF 295
Klausimas kaip Lietuva bus valdoma, pasiliekama to paties Jogailos nuožiūroje. Jis gi bando ją valdyti per savo vietininką (iki 1392 mt.) broli Skirgailą, kurį, kaip sako Dlugošas, buvo paskyręs „pro prin cipali duce“, „ut summe rerum in Lithuaniae praeesset^3 ).
Skirgaila išvyko į Polocką, ir tai sudarė progą įgyvendinti prieš tai sumanytą planą.
PDF 132-133
116 ## Puslapis 133 Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendin ti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs at vykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug dengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir gin kluotų žmonių būrį. Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemu tinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, ir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo kariais.
Skirgailos rūpesčiu Kęstučio palaikai buvo nuvežti į Vilnių ir turėjo būti sudeginti pagal pagonių paprotį.
PDF 54
To garbingo karžygio palaikai Skir\ngailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu\nrėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda\nvo37. Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas\niš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas,\ntačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa\nvyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo\nneišvengiamos pražūties.
Vytautas negalėjo taikstytis su Skirgailos paaukštinimu, todėl Gardine susimokė išvyti Skirgailą iš sostinės ir paimti valdžią.
PDF 132
Vytautas, visus savo\nbrolius ir gimines gabumais lenkiantis, pasigviešęs valdžios\nir garbės, negalėjo taikstytis nei su jam daromomis skriau\ndomis, nei su Skirgailos, kuris neturėjo jokių sugebėjimų val\ndyti, išskyrus tą privalumą, kad buvo tikras karaliaus bro\nlis, paaukštinimu, tad susimokęs Gardine su jam palankiais\nLietuvos kunigaikščiais ir didikais, nusprendė išvyti iš sos\ntinės Skirgailą ir paimti valdžią. Tačiau nenorėdamas ban\ndyti laimės ir pradėti mūšį su persvarą turinčiomis priešo\npajėgomis, ieškojo paspirties, juoba kad 1389 metų gale\n18\nSlap t.
Jogaila, užrašydamas Skirgailai Trakus ir Polocką, pažadėjo laikyti jį aukščiau už visus kitus brolius.
PDF 309
**\n\n\ngailai Jogaila paliko ir Vytauto tėviškę — Trakus, nors juos buvo\nžadėjęs grąžinti Kęstutaičiui. Reikšmingu dokumentu užrašydamas\nSkirgailai Trakus ir Polocką, karalius pažadėjo laikyti jį aukščiau\nuž visus kitus brolius — «a deržati mi jeho vyše usieje našeje\nbratije »^3.\nSkirgailos politinis svoris, kurio valdžion pateko svarbios že\nmės, turėjo padidėti.
1387–1392 m. Skirgaila neturėjo visos valdžios Lietuvoje, nes Vilnių Jogaila pasiliko sau.
PDF 309
Netiksliai jis tačiau pirma buvo laikomas 1387-92 pilnu karaliaus vietininku, ar didžiuoju kunigaikščiu Lie tuvoje^4. Bet visos valdžios valstybėje Skirgaila neturėjo. O Vilnių Jogaila sau pasiliko, atsiųsdamas ten lenkų įgulą, kuriai vadovavo Klemensas Moskorzewskis.
Narbutas Lietuvos 1386–1447 m. laikotarpį apibūdino kaip didžiausios galybės epochą ir rašė, kad Vytautas sostą paveldėjo iš Skirgailos.
PDF 457
Si epocha baigėsi 1386 metais, tai yra visiškai įvedus krikščionybę Lietuvoje, kai Jogaila vedė Lenkijos kara lienę Jadvygą, pats priėmė krikščionių tikėjimą ir vertė tą pat daryti visą tautą. IV 1386-1447 metai, tai yra iki to laikotarpio, kai Lietuva nustojo turėjusi dalinius kunigaikščius. Šiuo periodu Lietuva pa siekė didžiausios savo galybės laikotarpį, ypač valdant Vytautui, kuris sostą paveldėjo iš Skirgailos.
Narbutas rašė, kad 1386-1447 m. Lietuva pasiekė didžiausią galybę, ypač valdant Vytautui, sostą paveldėjusiam iš Skirgailos.
PDF 517
IV. 1386—1447 metai, t. y. iki to laikotarpio, kai Lietuva nustojo\nturėjusi dalinius kunigaikščius. Šiuo periodu Lietuva pasiekė di\ndžiausios savo galybės laikotarpį, ypač valdant Vytautui, kuris\nsostą paveldėjo iš Skirgailos.
O kunigaikštis Jogaila pažado neišpildė, atstojo nuo tiesos ir mano tėviškės man neatidavė, o davė mano tėviškę savo broliui kunigaikščiui Skirgailai.
PDF 178
Ir \nšitaip mus prie to privedė vienas neištikimas mūsų pa\ntarėjas.\nO kunigaikštis Jogaila pažado neišpildė, atstojo nuo \ntiesos ir mano tėviškės man neatidavė, o davė mano \ntėviškę savo broliui kunigaikščiui Skirgailai. Ogi Skir\ngaila nėra mūsų 2 krikščionių tikėjimo, jis yra rusų\n181\n\n## Puslapis 175\n\ntikėjimo3 , kurio ir šiandien laikosi.
Narbutas rašo, kad Jogaila nusprendė jėga įvesdinti Skirgailą Polocko kunigaikščiu, o Andrių iš ten išstumti.
PDF 257
Jogaila panoro aprūpinti tikrą savo brolį Skirgailą, įkur dindamas jį toje kunigaikštystėje, tačiau polockiečiai nenorėjo priimti jo kunigaikščiu, buvo prisiekę laikyti savo žemėj An drių; Skirgaila netgi buvo gėdingai išvarytas iš miesto3. Didy sis kunigaikštis nusprendė jėga jį įvesdinti, o aną išmesti; tokį tikslą turėdamas, pasiuntė savo gausią kariauną, prie kurios tarsi atsitiktinai prisijungė Livonijos kryžiuočių pulkai, o iš tik rųjų atėję atsiliepdami į kreipimąsi; Andrius ėmėsi miesto
Skirgaila su Jogaila vadovavo lietuvių kariaunai prie Vilkyškių.
PDF 307
besiartindamas prie Vilkyškių kaimo, kai jau manė esąs saugus, buvo pavytas gausios lietuvių kariau nos, vadovaujamos Jogailos ir Skirgailos. Prasidėjo kautynės, vienos atkakliausių.
Skirgaila su gausiu kariaunos daliniu, pasak Narbuto, atkakliai gynė prieigas, tačiau buvo atstumtas ir pasitraukė, praradęs brangius krovinius.
PDF 332
Betgi Skirgaila su gausiu kariaunos daliniu gynė prieigas; mūšis vyko atkakliai, paga liau buvo atstumti; turėjo pasitraukti, netgi praradę savo bran gius krovinius.
Karalius, pasak Narbuto, Skirgailai patikėjo aukščiausiąją valdžią gimtajame krašte ir pavedė jam eiti vietininko pareigas.
PDF 347
Karalius, paėmęs savo naujos valsty bės valdžią, privalėjo tiek daug ką padaryti, kad kurį laiką turėjo tiesiog užmiršti apie gimtąjį kraštą; aukščiausiąją val džią ten patikėjo Skirgailai, pavesdamas jam eiti vietininko pareigas.
Skirgaila su Vygandu Aleksandru, pasak Narbuto, skubėjo vietovei į pagalbą, o po kelių nuostolingų susirėmimų kryžiuočiai buvo priversti atsitraukti.
PDF 370
Tad didysis kunigaikštis Skirgaila su Vygandu Aleksandru paskubėjo tai vietovei pagalbon, kryžiuo čiai po kelių atkaklių susirėmimų, kiekvieną kartą patys patyrę nuostolių, buvo priversti atsitraukti.
1389 m. Neidenburge, pasak Narbuto, karaliaus atstovais atvyko didysis kunigaikštis Skirgaila, Ziemovitas Mazovietis ir Poznanės vyskupas Dobrogostas.
PDF 371
Nusprendė abi pusės netrukus surengti kitą, Neidenburge, kur apie Sekmines, 1389 metais, karaliaus atstovais atvyko didysis kunigaikštis Skirgaila, Zie- movitas Mazovietis, Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kiti; kryžiuočiams atstovavo: didysis komtūras Valenrodas, špitoli- ninkas Basenheimas ir dar keletas vyresniųjų.
Pasak Narbuto, per iškilmes įgėręs Skirgaila viešai užgauliojo Vytautą, o po to tarp brolių kilo valstybės interesams nenaudingų kivirčų.
PDF 423
Vytautas asme niškai įvesdino Kijevan Rusios didįjį kunigaikštį; ten, vienų iškilmių metu, Skirgaila tiek užsimiršo, kad ėmė Vytautą vie šai užgaulioti; nors pastarasis nusileido įgėrusiam broliui, bet gi nuo to laiko tarp jų prasidėjo nesutarimai, tad kilo kivirčų, nenaudingų valstybės interesams.
Pasak Narbuto, po pusryčių, į kuriuos jį pakvietė vienuolis Foma Izufovas, Skirgaila Miloslavičiuose smarkiai susirgo, buvo atvežtas į Kijevą ir septintą dieną mirė.
PDF 456
Kijeve vietininko pareigas ėjo ir metropolijos rū muose prie Šv. Sofijos soboro gyveno toks vienuolis, vadintas Foma Izufovu, anot kitų, jis buvo ir Pečioros vienuolyno ar chimandritas. Sausio 4 dieną1, kai didysis kunigaikštis Skirgai la važiavo į medžioklę už Dnepro, buvo to vienuolio pakviestas į metropolijos rūmus pusryčių. Po tų iškilmių, vos tik Skirgaila atvyko į Miloslavičių, tuojau pat smarkiai susirgo, nusilpęs buvo atvežtas į Kijevą, septintąją dieną jis mirė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Mums iš'Ukmergės apskrities pavyko gauti dai nelę, kuri rodo, jog šis pavadinimas atsirado nuo Dewine Upes; dainininkas sako, jog pasikinkys j roges žirgelius ir važiuos gro bio: Založym do san koniki, Osiadtamy wrone žrebie, Pojedziem wojowac, Wojnę toczyč w ryški kraj, O žeby tylko wody zamarzly. Bo trzeba przebyč osim rzek A dziewiątą rzekę szeroką. Tobie tatuniu pięc koni, Tobie matuniu pięč krow, Tobie siestruniu pięc ztotych pierseieni, A tobie bracie dziewaję Lote\vkę.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
O dorasis ir dievobai mingasis Konstantinopolio imperatorius, ir tas su juo gyveno didelėje meilėje. Taip pat ir Čekų karalystė didžią garbę teikė šlovingajam valdovui. Ir Danijos karalius didžiai šlovino ir daugeliu dovanų apdovanojo šlovingąjį valdovą, didį kunigaikštį Vytautą. Tais laikais jo brolis Jogaila, lenkiškai Vladislovu vadinamas, sėdėjo Krokuvos karalystės soste. Ir tasai gyveno su juo didelėje meilėje.
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Jogaila tokiose situacijose sugebėdavo likti nuošalyje (su Kęstučiu susidorojo ne pats, o pavedė tai broliui Skirgailai).