Sekalys

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Polovcai, veda­ mi kunigaikščio Sekalio, keliais iš eilės antpuoliais kė Kijevo kunigaikščio Ja­ roslavo sūnų nesantarvė ir neapykanta: pasikvietę Bo­ leslovo Narsiojo, lenkų karaliaus, kariuomenę, jie vos nesunaikino vieni kitų. Kernius ir Gimbutas nutarė ne­ praleisti šitokios progos: bendromis jėgomis sutelkė stiprų Lietuvos ir Žemaitijos jaunuolių būrį, Kernius jį nuvedė į Rusią, kuriai po visokeriopų nesėkmių rūpė­ jo kas kita, ir bematant už- A tim a m a iš rusų ėmė Breslaują, kuri vėliau B ieslau ja. N u siau bia- visam laikui pasiliko Retu­ mas P o lo ck a s vių rankose. Po to, patraukę į Polocko kunigaikštystę, vi­ sus kaimus tarp Dauguvos ir Neries nuniokojo ugnimi P a sta to m a K e rn a v ė , k a d a in y k štė L ie tu vo s so stin ė tą nuo įkūrėjo, tačiau kitką, kas susiję su šiuo vardu, seniai sugriovė amžiai. Kai žmonės, persikėlę per upę ir pasiskirstę nausėdijomis, pra- 1058 m e ta i smarkiai buvo nusiaubę visą Rusią; tuo pat metu įsiplies- 3.