Vytauto pareigūnas Rumbaudas su kitais bajorais persikėlė per Nevėžį ir nuo Surviliškio bei Krekenavos pradėjo užimti sukilusį kraštą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 342
Jo pareigūnas Rumbaudas ir dar keli kiti bajorai (Galminas, Getautas, Klausigaila, Vasibutas) persikėlė per Nevėžį ir nuo Surviliškio — Krekenavos pradėjo užimti sukilusį kraštą. Įdomu tai, kad Raseinių bajoras « Clawssegail » 1390 Karaliaučiuje su kitais Žemaičių kilmingaisiais buvo pažadėjęs remti į ordiną pabėgusį Vytautą.
Vytautas pasiuntė maršalką Rumbaudą ir Vilniaus vaivadą Gedgaudą į Lenčicą pas Jogailą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 237
Kai sužinojo, kad kryžiuočių pasiuntinys, Tomo komtūras, atvyko pas Jogailą į Lenčicą, pasiuntė ten ir Vytautas savo delegatus: Vilniaus vaivadą (palatinum) Gedgaudą (Gedigoldum) ir maršalką Rumbaudą (Rumpoldum). Atvykę jie į Lenčicą (1429 VI. 18), įteikė Jogailai Vytauto laišką.
Vytautas į Korčino seimą iš pradžių nusiuntė Lietuvos maršalą Rumbaudą ir Vilniaus vaivadą Goštautą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 418
Vytautui išėjus, senatas kuo rimčiausiai paaiškino karaliui, kad, pritardamas pavojingiems ir suktiems imperatoriaus sumanymams, nusileistų žmogui, kuris ne tik jo šeimos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos priešas, nes šitai esąs parodęs praeityje ne vieną kartą. Štai todėl karalius po senato posėdžio, net neatsisveikinęs su imperatoriumi, skubiai išvyko iš Lucko. Atvykęs į Lenkiją, jis sukvieIšsiskiisto Lucko sutė Korčine seimą, norėdamas, važiavimo dalyviai kad karalystės luomai nuspręstų, kaip dera priešintis nesaikingiems Vytauto potroškiams.