Romo Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio ir kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 232
R. Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio, kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą. Kiekvienais metais kauniečiai paminėdavo gegužės 14-ąją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 232
R. Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio, kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą.
Sovietų valdžia paskelbė, kad Romo Kalantos susideginimo priežastis buvo sunki psichikos liga šizofrenija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 232
Siekdama sumenkinti šį įvykį, sovietų valdžia paskelbė, kad R. Kalantos susideginimo priežastis – sunki psichikos liga šizofrenija.
Sovietiniai saugumiečiai Romą Kalantą slapta palaidojo anksčiau paskelbto laiko.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 232
R. Kalantos susideginimas sukėlė LKP ir sovietų saugumo pareigūnams paniką. Sovietiniai saugumiečiai paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves žmonės pasipiktino valdžios savivale. Prasidėjo masinės eitynės, kuriose skanduoti politiniai šūkiai.
Romas Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 233
R. Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą.
1972 m. gegužės 14 d. Romas Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu, sušuko „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė ir mirė ligoninėje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 232
1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis Romas Kalanta, apsiskaitęs, rašęs eilėraščius, grojęs gitara jaunuolis, pats atrodęs kaip hipis, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. R. Kalanta ligoninėje mirė.
Romo Kalantos susideginimas sukėlė LKP ir sovietų saugumo pareigūnams paniką.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 232
R. Kalantos susideginimas sukėlė LKP ir sovietų saugumo pareigūnams paniką. Sovietiniai saugumiečiai paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves žmonės pasipiktino valdžios savivale. Prasidėjo masinės eitynės, kuriose skanduoti politiniai šūkiai.