Po bevaikio kunigaikščio Vladimiro mirties Romanas Mstislavovičius, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, galbūt remdamasis giminyste, pasisavino paveldėjimo teises. Romanas Mstislavovičius, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, pavedęs Kijevą Lucko kunigaikščiui Ingvarui, imperatoriaus Aleksandro Komnino III kvietimu nugalėjo Trakiją niokojusius pečenegus, užėmė jų stovyklas ir išlaisvino belaisvius. Romanas Mstislavovičius, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, siekdamas įsiteikti uošviui Riurikui, surengė su juo žygį prieš poloviečius, o vėliau be jokios priežasties suėmė Riuriką ir privertė tapti vienuoliu.
Po bevaikio kunigaikščio Vladimiro mirties Romanas Mstislavovičius, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, galbūt remdamasis giminyste, pasisavino paveldėjimo teises.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Kunigaikštis Vladimiras mirė be vaikis. Romanas, galbūt giminyste remdamasis, pasisavi no paveldėjimo teises. Lešekas Baltasis paėmė pretenden tą savo globon ir grasindamas primetė jį haličiečiams ku nigaikščiu.
Romanas Mstislavovičius, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, pavedęs Kijevą Lucko kunigaikščiui Ingvarui, imperatoriaus Aleksandro Komnino III kvietimu nugalėjo Trakiją niokojusius pečenegus, užėmė jų stovyklas ir išlaisvino belaisvius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Romanas, šį \nkartą Kijevą pavedęs Lucko kunigaikščiui Ingvarui, su\nskubo patenkinti aukštos garbės teikiantį imperatoriaus \nAleksandro Komnino III kvietimą: užpuolė Trakiją nioko\njusius pečenegus, nugalėjo, įsiveržė į jų ulusus, užėmė \ndaugelį jų stovyklų, išlaisvino ten rastus savo tautiečius \nbelaisvius, privertė užpuolikus išeiti iš Trakijos, tada \ntriumfuodamas grįžo į Haličą. Tuo tarpu Riurikas su Ole- \ngovičiais pasamdė poloviečius ir užėmę Kijevą 1201 me\ntų sausio 4-ąją kaip grobį atidavė barbarams.
Romanas Mstislavovičius, kaip pasakoja Teodoras Narbutas, siekdamas įsiteikti uošviui Riurikui, surengė su juo žygį prieš poloviečius, o vėliau be jokios priežasties suėmė Riuriką ir privertė tapti vienuoliu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Vis dėlto Romanas, siekdamas prisi\ngerinti prie uošvio, su savo kariauna atvyko į Ovručą ir \nnetgi tą pačią žiemą surengė kartu su juo žygį prieš polo\nviečius; paskui be jokios priežasties suėmė uošvį ir liepė \ntapti vienuoliu. Riurikas, jo žmona, duktė, Romano žmo\nna,— visi turėjo vilktis vienuolio abitą; suimti jo sūnūs \nbuvo išsiųsti į
Po 1195 m. Romanas Mstislavovičius, kaip Teodoras Narbutas nurodo remdamasis Strijkovskiu, pavijo iš Voluinės besitraukiančius lietuvius ir jotvingius, atėmė didžiąją dalį grobio ir paėmė daug belaisvių.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Kaip nurodo Strijkovskis1 2, \nRomano didžiausios įtakos Kijevo kunigaikštystei laikais, \ngreičiausiai jam tapus Riuriko žentu, t. y. po 1195 metų, \nlietuviai su jotvingiais įsibrovė į Rusios kraštus, o paskui \nveikiausiai į Romano paveldėtą kunigaikštystę, kitaip sa\nkant, į Voluinę, kur prisiplėšė grobio, betgi besitraukian\nčius juos tas kunigaikštis pavijo, atėmė didesniąją dalį \nto laimikio ir daugybę lietuvių paėmė į nelaisvę. Juos \nnusiuntė į Kijevą ir aplinkinius miestus patiems sunkiau\nsiems darbams ištuštėjusiame krašte.