Rėza, Narbuto perteikimu, pažymėjo, kad skaičius devyni Prūsijos lietuviams buvo religinis ir perimtas iš skandinavų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 189
O į klausimą, kada apsi vilkti baltus vestuvinius drabužius, motina atsako: tą dieną, kai švies devynios saulės. Tas skaičius devyni yra religinis, ypač, kaip pažymi ponas Rėza, Prūsijos lietuviams, kurie jį perėmė iš skandinavų. Todėl laikas buvo dalijamas į devynis tam tikrus periodus, ir tam skaičiui būdavo priskiriamos įvai rios ypatybės.
Rėza sugrįžo jėzuitų pastangomis, valdant Zigmantui III.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 130
Valdant Žygimantui Augus tui, vietos kunigas klebonas Ragauskas (Rogowski) priėmė So- cino tikėjimą, ir toji bažnyčia ilgai priklausė evangelikams re- iormatams. Katalikams ji sugrįžo jėzuitų pastangomis, valdant Zigmantui III. Ši trumpa ekskursija į istoriją remiasi vietinių istorijos mokovų apklausa ir klebonijos užrašais, kuriais vie los klebonas leido man pasinaudoti 1805 metais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lasickis, labai nekritiškai rankiodamas mitologinius duo menis apie šiuos dievaičius, smarkiai apsiriko sakydamas, kad abu bendrai rinkę kerpes. Atrodo, kad tą patį Šilinyčių (Sylenicza), žinomą dar Šilo Radikio (Sylla-Radikis) vardu, ponas Rėza mato pas senovės prūsus; tai tiksliai atitinka tuos pačius požymius, nors jį lygina su slavų Radegastu (Radogast), matyt, dėl panašaus autoriui nežinomo epiteto Radikis, kuris kilęs iš žodžioRaddiht, latvių kalboje reiškiančio kurti, formuoti, iš naujo aptašyti; taigi Šilo Radikis reikš miško, medžio dorotoją, vienu žodžiu, stalių. 175 ## Puslapis 175 Kenkams Kaip praneša Ksaveras Bogušas11, tai buvo tam tikro kal nų dievaičio, arba kalnų globėjo, vardas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
O tai, kad jose būta ne vien pasakų, kas dieną įti kina vis nauji atradimai; pats puikus lietuvių kalbos ži novas ir savo surinktų giesmių leidėjas ponas Rėza***, kurio šviesa tiek daug pasinaudojome ankstesniame to- 1 Hlebovičiaus „Vytauto gyvenimas“. P. 116 (Onacevičiaus pas tabos)***. 32 ## Puslapis 32 ine, — jis pats, kartoju, nedviprasmiškai priekaištauja tiems kritikams, skeptikams; įrodinėja, kad kronikininkai sakė tiesą, pasitvirtinančią juo labiau tam, kuris arti miau susipažįsta su esamais senovės paminklais.