Teodoro Narbuto perteikimu, Ptolemėjas minėjo Aelvaconesz kaip lygų gentį, kurią tyrinėtojai siejo su Silezija arba Vyslos apylinkėmis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 93
Mes net nežinome, ar tai buvęs tik\nvardas lėtų, arba veikiau lietuvių, genties, ar visai at\nskiros, seniai išnykusios genties pavadinimas. Senovėje\nbuvo žinomi panašūs pavadinimai: Ptolemėjas mini Ael-\nvaconesz, kurie buvo lygų gentis; be to, tyrinėtojai tei\ngia, kad jie gyveno Silezijoje, nors galėjo būti ir arčiau\nVyslos arba prie jūros kairiojoje šios upės pakrantėje. Ta\ncitas mini Helvecones4, kurie, kaip sako kai kurie tyrinė\ntojai, gyvenę Pomeranijoje prie Helio5.
Teodoro Narbuto perteikimu, Naruševičius Ptolemėjo chunų koloniją siejo su vieta, kur vėliau buvo Kijevas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 290
Senovės tyrinėtojai teigia, kad Vendenas Livoni joje yra jų kolonija, kurią senovės lyviai vadino Kisia. Senovės tyrinėtojai, remdamiesi Ptolemėjum, juos dar vadina veltais, Veltae*. 283 Latgala, Letgola.
Teodoro Narbuto teigimu, Ptolemėjas turėjo žinių apie Sūduvos provinciją ir minėjo sudinų koloniją prie germanų markomanų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 267
Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. Rytuose ji ribojosi su Sudar gą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Ga linda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas.
Teodoro Narbuto aiškinimu, Ptolemėjas stavanus vadino Stabatii ir minėjo juos tvarka, leidžiančia atpažinti lietuvius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 273
270\nLietuvos provincijos. Stavanus Ptolemėjas vadina Sta-\nbatiix. Sis geografas mini juos toje vietoje ir tokia tvar\nka, jog nedaug reikia įžvalgumo, norint pažinti tikruo\nsius lietuvius.
Teodoro Narbuto aiškinimu, Ptolemėjas Salavijos gyventojus žinojo slavinu vardu, o kraštą svetimšaliai vadino Skalva arba Rusia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 269
Ten, miškuose, yra akmeninių pas tatų griuvėsių ir ant kalvų piliaviečių, primenančių žilą šios žemės senovę. Ptolemėjas žinojo Salavijos gyvento jus slavinu vardu; iš to galima spręsti, kad Rusios egzis tavimo laikais didelė dalis šios žemės II krikščioniškosios eros amžiuje buvo žinoma Skalvos arba Rusios vardu, kuriuo ją ir vadino svetimšaliai. Rytuose ji ribojosi su Sudargija, pietuose — su Nadruva, vakaruose — su Kur šių mariomis, o šiaurėje — su Žemaitija.
Teodoro Narbuto perteikimu, senovės tyrinėtojai, remdamiesi Ptolemėju, latgalus dar vadino veltais, arba Veltae.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 290
Senovės tyrinėtojai teigia, kad Vendenas Livoni joje yra jų kolonija, kurią senovės lyviai vadino Kisia. Senovės tyrinėtojai, remdamiesi Ptolemėjum, juos dar vadina veltais, Veltae*. 283 Latgala, Letgola.
Esmė ta, kad Ptolemėjas mini ir chiotus, bet tokioje pavadinimų, daugiausia netvarkingai surašytų ir sukompiliuotų iš įvairių šaltinių, kuriuos naudojo šis geografas, daugybė je jam ne sykį atsitikdavo, kad, paėmęs du vienos tau tos pavadinimus iš įvairių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 102
Esmė ta, \nkad Ptolemėjas mini ir chiotus, bet tokioje pavadinimų, \ndaugiausia netvarkingai surašytų ir sukompiliuotų iš \nįvairių šaltinių, kuriuos naudojo šis geografas, daugybė\nje jam ne sykį atsitikdavo, kad, paėmęs du vienos tau\ntos pavadinimus iš įvairių epochų ir autorių, pateikė juos \natskirai ir padarė dvi tautas, kiek panašiai pavadinęs, \nnes ne visuomet buvo įmanoma patikrinti. Krikščioniško- * 5\n1 Lib. XXXI.
Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 267
Tačiau Ptolemėjas turi tam tikrų žinių apie šią, toje pačioje vietoje esančią provinciją, be to, neabe jotina, kad nuo seno ten gyveno ir lietuviui Tas pats geografas taip pat žinojo vieną sudinų koloniją, buvusią germanų markomanų genties kaimynystėje, dabar Pra hos apskritis (Čekija), prie Vltavos upės; tai galėjo būti iš prūsų Sūduvos kažkokia užklydusi genties dalis4. Ne kartą provincijoje prisiglausdavo nuo lenkų ir lietuvių ginklų bėgantys jotvingiai. Rytuose ji ribojosi su Sudar gą, pietuose — su jotvingių Polese, vakaruose — su Ga linda ir Barta, o šiaurėje — su Barta ir Nadruva. 1 Kiti teigia, kad iš žodžio S žudąs, išmatos, pelkės, nes seniau žemė ten buvusi labai pelkėta; bet išmanančiam kalbą ir papročius šis spėjimas yra visiškai nepriimtinas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Esmė ta, kad Ptolemėjas mini ir chiotus, bet tokioje pavadinimų, daugiausia netvarkingai surašytų ir sukompiliuotų iš įvairių šaltinių, kuriuos naudojo šis geografas, daugybė je jam ne sykį atsitikdavo, kad, paėmęs du vienos tau tos pavadinimus iš įvairių epochų ir autorių, pateikė juos atskirai ir padarė dvi tautas, kiek panašiai pavadinęs, nes ne visuomet buvo įmanoma patikrinti. Krikščioniško- * 5 1 Lib. XXXI.
Susietas teiginys: t-007
Susieti teiginiai: t-007