Apie Kulmo žemės bei Graudingo, Marienverderio, Santyro, Kristburgo pilių \napygardų nusiaubimą ir Klemento pilies sugriovimą\nTuo metu Kulmo žemėje gyveno brolis Bertoldas iš Nordhauzeno479, krašto komtūras, \nkuris, šiaip jau apdairiai tvarkęs, ūkio reikalus, kur kas mažiau tiko karui (matyt, mažiau \nbuvo tam linkęs), todėl jis ir negebėjo duoti deramo atkirčio priešo išpuoliams. Dėl \nto sūduviai vis dažniau įsibraudavo į Kulmo žemę ir, smarkiai nuniokoję dievo tautą, \nviską šioje žemėje sudeginę bei išgrobstę, pasitraukdavo; pajutę, kad niekas jiems \nnebesipriešina, jie išdrįsdavo net su maža kariuomene brautis į Kulmo žemę. Galop \nmagistras paskyrė šios žemės krašto komtūru brolį Hermaną iš Šenenbergo480, prityrusį \nkarvedį, kuris jiems pradėjo drąsiai priešintis: kiekvieną kartą, kai sūduviai su nedidele \nkariuomene įsibraudavo į Kulmo žemę, jis su savo ginklanešiais drąsiai jiems pastodavo \n478 Istorijos šaltiniai rodo, kad prūsai ir lietuviai turėjo monogamines šeimas.
Išgirdę tą, kryžėjai, norėdami pačioj pra džioj nuslopinti tą liepsną, susigrūmė baisiai kru vinai su patrakėliais, kurie vienok pergalėjo meldžionis, o jų kamendotus Helmoldą ir Goldbachą gyvus sugavo, kuriuos vienok, nežinoma dėl ko, pagezonis Povyda.
Visų pirma page- zonys pakėlė sau karvedžiu Musį ir ėmė į karę tiektis. Išgirdę tą, kryžėjai, norėdami pačioj pra džioj nuslopinti tą liepsną, susigrūmė baisiai kru vinai su patrakėliais, kurie vienok pergalėjo mel- džionis, o jų kamendotus Helmoldą ir Goldbachą gyvus sugavo, kuriuos vienok, nežinoma dėl ko, pagezonis Povyda paleido. Vienok svietas, kas dieną žūdamas kruvinoj ver- gyboj, didyn vien tūžo, ir nežinoma buvo, kas te nai tiksis.