Asmuo

Pompomijus Mela

2 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas manė, kad Pompomijus Mela galbūt nesilankė prie Baltijos, bet galėjo remtis gerais senovės šaltiniais apie Šiaurės kraštus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 373

Taip jūros plotas vis didėjo, ir galima sakyti, jog jūra augo žemės sąskaita, žodžiu, jūra didėjo. Tad tie, kurie pastebėjo fizinių įvykių, lėmusių žemių prie Baltijos jūros dingimą, sakė tikrą tiesą, ir tie, kurie, kaip Melą, teigė, jog Baltijos jūra užgriozta pakrantės salų, kurios vieną sykį panašios į sausumą, o kitą — į archipelagą, sakė taip pat ne mažiau tiesos. Tad kam gi vargšui Melai kaltinti Slėcerį meluojant; jis galbūt nesilankė prie Baltijos, neturėjo tikro supratimo apie Siaurės kraštus, bet galėjo visa nurašyti iš gerų senovės šaltinių, kurie tai žinojo ir, kaip matyti, labai gerai suvokė.
t-212685vidutinis

Pompomijus Mela kalba apie Gdansko Zulavas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 173

Negi Baltijos jūroje senovėje būta jūros potvynių ir atoslūgių? Veikiausiai autorius kalba apie prie jūros ar didelės upės žiotyse esančius slėnius, kurie iš dalies būdavo užliejami. Gal jis kalba apie Gdansko Zulavas. Jis rašo: „Ten gyvena oonai (kiaušinėdžiai), kurie minta vandens paukščių kiaušiniais ir avižomis“.