Asmuo

Pilypas

4 teiginiai5 įrašai3 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-002vidutinis

358 m. pr. Kr. Pilypo valdoma Makedonija, anot Narbuto, didino politinę įtaką Graikijoje, kurią pajuto su graikų kolonistais susijusios Skitijos tautos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 58

Jiems giminingi trakai taip pat IV amžiuje prieš Kristaus giminių prasibrovė nuo Dunojaus pusės j Skitiją ir gal ilgam būtų įkūrę ten savo valstybę, jei 390 metais nebūtų buvę sutriuškinti galų. Vėliau, 358 metais prieš Kristaus gimimą, ėmė didėti politinė įtaka karaliaus Pilypo valdomos Makedonijos, kurios galia Graikijos atžvilgiu iškilo iki tokio lygio, jog Skitijos tautos, turėjusios glaudžius ryšius su tenykščiais graikų kolonistais, pajuto nemažą įtaką. Tačiau jie pakentė tai neilgai, nes istorijoje randame prisiminimų apie skitų genčių susidūrimą su Pilypo sūnumi ir įpėdiniu Aleksandru; kaunantis Sapiriono vadovaujama kariuomenė prarado 30 000 karių1, bet buvo priversta prašyti Aleksandro taikos ir santarvės, o vėliau, kai pagarsėjo šaunus šio monarcho žygis į Aziją, skitai taip ir liko priklausomi nuo Makedonijos galybės ir buvo tolydžio puldinėjami Uždonės tautų2.
t-003vidutinis

Nuo tenai grįždamas užkeliavo į Mag deburgą, kuriame tuo kartu pasitiko Pilypas, teu tonų ciesorius, kuriam Albertas taip mokėjo pa sigerinti, jog jis jam visą Padaugavį padovenojo, noris tas jam kraštas tiek teprigulėjo, kiek kam pri guli svetimas drabužis.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 183

Pats tuo tarpu nukeliavo pas danus, nuo kurių viešpaties ir arkivyskupo Lundo suičias dovenas gavo. Nuo tenai grįždamas užkeliavo į Magdeburgą, kuriame tuo kartu pasitiko Pilypas, teutonų ciesorius, kuriam Albertas taip mokėjo pasigerinti, jog jis jam visą Padaugavį padovenojo, noris tas jam kraštas tiek teprigulėjo, kiek kam priguli svetimas drabužis ant svetimos nugaros. Bet pagal nuomonę tų amžių krikščionys turėjo netikėlius už gyvolius, todėl tarės jų turtais ir valsčiais galį savintis.
t-213083vidutinis

358 m. pr. Kr. didėjo Pilypo valdomos Makedonijos politinė įtaka ir galia Graikijos atžvilgiu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 58

Jiems giminingi trakai taip pat IV amžiuje prieš Kristaus giminių prasibrovė nuo Dunojaus pusės j Skitiją ir gal ilgam būtų įkūrę ten savo valstybę, jei 390 metais nebūtų buvę sutriuškinti galų. Vėliau, 358 metais prieš Kristaus gimimą, ėmė didėti politinė įtaka karaliaus Pilypo valdomos Makedonijos, kurios galia Graikijos atžvilgiu iškilo iki tokio lygio, jog Skitijos tautos, turėjusios glaudžius ryšius su tenykščiais graikų kolonistais, pajuto nemažą įtaką. Tačiau jie pakentė tai neilgai, nes istorijoje randame prisiminimų apie skitų genčių susidūrimą su Pilypo sūnumi ir įpėdiniu Aleksandru; kaunantis Sapiriono vadovaujama kariuomenė prarado 30 000 karių1, bet buvo priversta prašyti Aleksandro taikos ir santarvės, o vėliau, kai pagarsėjo šaunus šio monarcho žygis į Aziją, skitai taip ir liko priklausomi nuo Makedonijos galybės ir buvo tolydžio puldinėjami Uždonės tautų2.
t-224216aukstas

1324 m. grafas Pilypas iš Španheimo su kitais kilmingaisiais atvyko į Prūsiją, bet prieš tikėjimo priešus nesiėmė veiksmų dėl plono ledo.

Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.