asmuo

Petras

Krokuvos vaivada

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Petras kelias dienas žygiavo per priešų šalį, niokodamas kelią, bet neleido būriams palaidai plėšikauti.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 118

Petras keletą dienų netrukdomas žygia­ vo per priešų šalį, viską pakeliui su savo pulkais šluo­ damas ir niokodamas, neleisdamas būriams palaidai plėšikauti ir toli nuo stovyklos nukrypti, nes žinojo, jog priešas esąs viskam pasiryžęs ir moka griebtis vi­ sokių karinių vylių: nenorėjo duoti progos rusams laisvai veikti. Švarnas, negalėdamas lenkų įvilioti į spąstus nei tada, kai tie kuo ramiausiai šlaistėsi po laukus, nei tada, kai greitosiomis rinkosi vietą stovyk­ lai, pats atviroje vietoje įsirengė stovyklą. Pirmą die­ ną nieko nedarė nei viena, nei antra šalis, o kitą (tai yra švento Gervazo ir švento Protazo dieną) abi ka­ riuomenės buvo išvestos į mūšį; išsirikiavę kovos tvarka, stovėjo viena nuo kitos per ieties metimą, tad ir kovą pradėjo svaidomaisiais ginklais.
c-169516Citatos

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 119

Tuo tarpu lietuviai, matydami sąjungininkų sutriuš­\nkinimą, nėmaž neaprimo; tais pačiais metais jie stai­\ngiu antpuoliu plačiai nusiaubė didelį Mazovijos plotą; \nkunigaikščiai Konradas ir Boleslovas neturėjo nei\ndrąsos, nei jėgų priešintis: \nM a zo v ija n io k o ja m a \njie, užsidarę pilyse, \ngynė\nlie tu v ių \nsavo ir kitų bajorų turtą.\nVaišvilkas, matydamas, jog \nšitokie išpuoliai į Lenkiją ar Mažo vi ją dėl didelių at­\nstumų negali duoti nieko kito, tik karo grobį, ėmė \nmąstyti, kaip galėtų padidinti savo valdas ir praplėsti \njų ribas. Štai todėl jis perkėlė kariuomenę į Rusią, \nkurią dėl vidaus nesantarvės ir susiskaidymo lengva \nbuvo svetimšaliams skriausti; atplėšęs keletą pilių, jis \njau grasino Vladimirui ir visai Volynei. Vladimiro ku­\nnigaikštis Leonas po jo tėvo karaliaus Danieliaus mir­\nties, kai Rusios gyvenimas dar nebuvo aprimęs, be to,\nneturėdamas pakankamai jė- \nV a išv ilk a s rusų kla s- \ngų tokiam priešui atremti,\ntin gai a p su p a m a s ir \nklasta ir nusikaltimais suge-\nn u žu d o m a s \nbėjo išvengti karo.