Lietuvos metraščiuose sukurta Palemono legenda tapo lietuvių ir rusėnų bajorijos kilmės tradicijos pagrindu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 75
Tačiau \nrusėnų kilmės giminės (Chodkevičiai ar Sapiegos) net kurdavo legendas \napie savo lietuvišką kilmę. Taigi politinės tautos genezės jau galima ieško-\nti XVI a. ar net XV a., kai Lietuvos bajorija bendrai pradėjo save kildinti \niš romėnų. Lietuvos metraščiuose sukurta atvykusio iš Romos Palemono \nir jo ainių legenda tapo pagrindu ne tik lietuvių, bet ir rusėnų bajorijai \nvesti savo kilmę Palemono tradicija arba sieti save su realia Gediminaičių \ndinastija.
Platesnysis Lietuvos metraščių sąvadas Palemoną vaizduoja kaip Nerono giminaitį ir į šiaurę pabėgusių romėnų „bajorų“ vadovą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 7
Gelbėda\nmiesi nuo jo persekiojimo, dalis romėnų „bajorų\", va\ndovaujamų imperatoriaus Nerono giminaičio Palemono, \npabėgę nuo persekiojimo Į šiaurę ir tapę lietuvių tau\ntos ir valstybės pradininkais.
Pasak Kojelavičiaus, Palemonas Lietuvoje nepanaikino daugelio dievų garbinimo ir senąsias apeigas papildė naujais prietarais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 60
Daug kartų iš naujo\nimdavo garbinti stabus tie, kurių šeimoms pradžią yra\ndavę herulų, gepidų, gotų ar langobardų likučiai, Šie\npaveldėtus prietarus perduodavo vėlesnėms kartoms.\nTadgi Palemonas, iš tokių ir kilęs, nepanaikino Lie\ntuvoje daugelio dievų garbinimo: senąsias apeigas jis\ndargi papildė naujais prietarais. Jis pirmąją Lietuvos\nsodybą Romanovą paskyrė vyriausiajam žyniui, tu\nrinčiam saugoti tikėjimą; šitai tvirtina prieš keturis\nšimtmečius surašytame veikale Petras iš Dusburgo, Li\nvonijos riterių kunigas ir istorikas, gyvenęs arčiau anų\nlaikų nei mūsų.
Kronikose Palemonas vaizduotas kaip Lietuvos pajūrio šalies valdovas, su savo žmonėmis atkilęs iš svetimos žemės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 217
Apie tai dar reikia skaityti straipsnyje apie Lietuvos herbus. Palemonas (Palemon) Didvyris, vardas, Lietuvos pajūrio šalies valdovas, atkilęs su savo žmonėmis iš svetimos žemės. Kronikos vienur rašė, kad romėnai arba kurie nors pana šūs į juos piliečiai atvykę į Lietuvą apie 48 metus prieš Kristų, kitur - 57 metais po Kristaus, trečiur - tos pačios eros 401 metais.
Prie Seredžiaus, žemiau Dubysos žiočių, esantis apvalus kalnas su senos piliavietės liekana vadintas Palemono kalnu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 219
Prie Sredniko miestelio, lie\ntuviškai Seredžiaus, žemiau Dubysos žiočių, yra atskirtas nuo\nkitų apvalus kalnas, ant kurio yra pylimas, arba senos piliavie-\ntės liekana; šis kalnas iki šiol vadinamas Palemono kalnu (Pa\nlemonu Kalnas).\nKaimiečiai net žino pasakojimų, vaizduojančių tą žmogų\nsudievintu didvyriu, ¿imas Didziawiris (žymus didžiavyris).\nTęsdami šią istoriją, išdėstysime mūsų duomenis apie jį,\narba apie tapataus vardo valdovą, gyvenusį toje epochoje.
Dažną kartą ir kiekvieno ¡kronikininko kartojamas pasakojimas apie keleto šimtų aukštos kilmės riterių, vadovaujamų žymaus vado, pra minto Palemonu, atvykimą iš šiaurės rytų pusės j Lietu vos kraštus.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 131
Dažną kartą ir kiekvieno \n¡kronikininko kartojamas pasakojimas apie keleto šimtų \naukštos kilmės riterių, vadovaujamų žymaus vado, pra\nminto Palemonu, atvykimą iš šiaurės rytų pusės j Lietu\nvos kraštus.
Visiškai galime patikėti spėji mu, tarę, kad šis Palemonas kartu su savo draugais, ¡ku rių buvo penki šimtai, — tai ne kas kita, o herulai, dar išlikę kitoje Oderio pusėje ar kur nors arčiau ir vėliau priversti vykti pas savo giminaičius lietuvius.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 132
Visiškai galime patikėti spėji\nmu, tarę, kad šis Palemonas kartu su savo draugais, ¡ku\nrių buvo penki šimtai, — tai ne kas kita, o herulai, dar \nišlikę kitoje Oderio pusėje ar kur nors arčiau ir vėliau \npriversti vykti pas savo giminaičius lietuvius. Atvyko jie \ntaikiai, nieko neužpuldinėdami, norėdami tik vietą gy\nvenvietei surasti, ir, iš čiabuvių nepatirdami jokių kliū\nčių, čia įsikūrė.
Kronikos Palemoną mini kaip pradininką garsios ku nigaikščių giminės, kuri tos šalies papročiu turėjo pavel dimas didžiules žemių valdas.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 134
Kronikos Palemoną mini kaip pradininką garsios ku\nnigaikščių giminės, kuri tos šalies papročiu turėjo pavel\ndimas didžiules žemių valdas. Jo gyvenimo laikmetį pa\nlyginusios su chronologinių įvykių seka, kronikos nustatė \nbuvus tai X amžiaus antrojoje pusėje.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Tolimesnioji Lietuvos istorija, pradedant Gedimino sūnų išvardijimu, Platesniajame sąvade dėstoma pagal Trumpojo sąvado antrąją, XV a. pabaigoje kilusią re dakciją. Prijungiant naujai parašytąją legendinę Lie tuvos istoriją prie nurašytos Trumpojo sąvado sudėti nės dalies — Vytauto laikus aprašančio „Didžiųjų Lie tuvos kunigaikščių metraščio", buvo visiškai perdirbta ir šito šaltinio pradžia. Būtent, po Gedimino sūnų iš vardijimo, kuriuo Trumpajame sąvade prasideda „Di džiųjų Lietuvos kunigaikščių metraštis", Platesniajame sąvade įdėtas padavimas apie Gedimino sūnų Kęstutį, jo žmoną Birutę ir apie jų sūnaus Vytauto gimimą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Atsakymas trumpas: pajūrio Lietuva, kaip ir Biarmija, buvo užkariauta skandinavų - tai patvirtins tolesnis šios istorijos tę sinys, - todėl tos šalys galėjo turėti tarpusavio ryšių, - taigi ir auksas, ir menininkai, ir naudingieji mokslai buvo bendri abiem kraštams. Apie šio lobio suradimą Švėkšnos klebono kunigo kanau ninko Juozapo Januškevičiaus sode buvo žinoma visiems to kraš to gyventojams. Amžiną atilsį Raseinių maršalka Jurgis Plioteris turėjo keletą tokių auksinių monetų.
Šaltinis: 02-kiaupiene-mes-lietuva-ldk-bajorija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių didvyrių, vadinamų riteriais, portretų galeriją M. Stryjkovskis pradeda nuo legendinių Palemono ir jo bendražygių palikuo- nių, „Dorybės pasiuntinyje" vadindamas riteriais tuos legendinius lietuvių kunigaikščius, kurie įrodė savo narsumą. Vienas tokių buvo Germantas. Po Šventaragio mirties ka- ruose su Rusia ir Kryžiuočiais jis narsa įrodė esąs riteris (šalt.