Narbutas Ovidijaus tremties laiką siejo su jotvingių klajojimu tarp Dnestro ir Dunojaus prie Juodosios jūros. Narbutas Ovidijų priskyrė autoriams, kalbėjusiems apie vandens lygio kritimą ir pateikusiems jo įrodymų. Maždaug tuo metu, kai Ovidijus buvo tremtyje, jie jau klajojo tarp Dnestro ir Dunojaus prie Juodosios jūros.
Iš tų senovės istorikų pateiktų žinių pa aiškėja, ta tiesa, jog jotvingiai buvo sarmatą* kilmės gentis, pirmiausia žemdirbiai, o tik vėliau pasirinko kla- joklinj ir karingą gyvenimo būdą. Maždaug tuo metu, kai Ovidijus buvo tremtyje, jie jau klajojo tarp Dnestro ir Dunojaus prie Juodosios jūros. Paskui pamažu, valdant imperatoriui Klaudijui, apie 50 metus po Kristaus gimimo, užėmė žemupius, kuriais vingiavo Tisos upė, ir nugalėjo tenykščius gyventojus slavus, užimdami daug jų miestų.
Tačiau Kelsijus ir Dalinas per\nnelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo\nKristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po\nketurių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra\nvertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas,\nOvidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami\nakivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis\napie\nBaltijos\njūrą“).\nSeni\nvenecijiečių\nžemėlapiai\nšiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima\nšiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose že\nmėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.
Maždaug tuo metu, kai Ovidijus buvo tremtyje, jie jau klajojo tarp Dnestro ir Dunojaus prie Juodosios jūros. Paskui pamažu, valdant imperatoriui Klaudijui, apie 50 metus po Kristaus gimimo, užėmė žemupius, kuriais vingiavo Tisos upė, ir nugalėjo tenykščius gyventojus slavus, užimdami daug jų miestų. Vėliau jie prašė padėti kaimynines germanų tautas —■ vik- lofalus ir kvadus, kad šie padėtų nugalėti užkariautojus1.