Otokaras II atsakė: „Pakanka, eik kur tinkamas ir pasieksi, ko nori“.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 105
Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią. Kai karalius jį paklausė, rodydamas tik mažą savo kariuomenės dalelę, ar su šitiek karių galįs ką nuveikti, tas atsakė, kad nieku būdu. Tada sutraukė dvigubai tiek kariuomenės, o jis, ją matydamas, atsakė tais pačiais žodžiais; trečią kartą atžygiavo trigubai daugiau kariuomenės, o jam dar nepakako, galop atėjo visa likusi kariuomenė, taip tirštai padengdama ledą, kaip skėriai padengia žemę; kai karalius paklausė, ar šitiek kariuomenės pakanka, kad galėtum šį tą nuveikti Sembos žemėje, jis atsakė: „Pakanka, eik kur tinkamas ir pasieksi, ko nori“.
1254 m. Čekijos karalius Otokaras II dalyvavo žygyje, kuriuo siekta pavergti sembus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 105
priskaičiuotum daugiau kaip 60 tūkstančių karių; kiek buvo vežimų ir ketverinių ratų, gabenusių ginklus ir maistą, nesu girdėjęs. Žiemą ši kariuomenė atžygiavo į Elbingą, tačiau velnias, žmonių giminės priešas, sumanė išardyti šį žygį vardan tikėjimo, dievo apvaizdos teikiamo žmonių išganymui, jis mat sukurstė viename malūne susiginčyti du vyrus, vieną — iš Saksonijos, o kitą — iš Austrijos, katras pirmas turįs malti, ir štai ne tik kariai bei paprasti žmonės, bet ir karalius, ir kiti kunigaikščiai jau buvo bepakelią ginklus kovai, tačiau Olomouco vyskupas, dievotas ir taikus vyras, pasirūpino, kad nebūtų dingsties ginčui, ir atstatė pirmykštę sandorą. Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią.
Otokaras II mat sukurstė viename malūne susiginčyti du vyrus, vieną — iš Saksonijos, o kitą — iš Austrijos, katras pirmas turįs malti, ir štai ne tik kariai bei paprasti žmonės, bet ir karalius, ir kiti kunigaikščiai jau buvo bepakelią ginklus kovai, tačiau Olomouco vyskupas, dievotas ir taikus vyras, pasirūpino, kad nebūtų dingsties ginčui, ir atstatė pirmykštę sandorą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 105
priskaičiuotum daugiau kaip 60 tūkstančių karių; kiek buvo vežimų ir ketverinių ratų, gabenusių ginklus ir maistą, nesu girdėjęs. Žiemą ši kariuomenė atžygiavo į Elbingą, tačiau velnias, žmonių giminės priešas, sumanė išardyti šį žygį vardan tikėjimo, dievo apvaizdos teikiamo žmonių išganymui, jis mat sukurstė viename malūne susiginčyti du vyrus, vieną — iš Saksonijos, o kitą — iš Austrijos, katras pirmas turįs malti, ir štai ne tik kariai bei paprasti žmonės, bet ir karalius, ir kiti kunigaikščiai jau buvo bepakelią ginklus kovai, tačiau Olomouco vyskupas, dievotas ir taikus vyras, pasirūpino, kad nebūtų dingsties ginčui, ir atstatė pirmykštę sandorą. Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 105
Žiemą ši kariuomenė atžygiavo į Elbingą,\ntačiau velnias, žmonių giminės priešas, sumanė išardyti šį žygį vardan tikėjimo, dievo\napvaizdos teikiamo žmonių išganymui, jis mat sukurstė viename malūne susiginčyti\ndu vyrus, vieną — iš Saksonijos, o kitą — iš Austrijos, katras pirmas turįs malti, ir\nštai ne tik kariai bei paprasti žmonės, bet ir karalius, ir kiti kunigaikščiai jau buvo\nbepakelią ginklus kovai, tačiau Olomouco vyskupas, dievotas ir taikus vyras, pasirūpino,\nkad nebūtų dingsties ginčui, ir atstatė pirmykštę sandorą. Susitaikius Čekijos karalius\nnuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą,\nvardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama\nKandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią. Kai karalius jį paklausė, rodydamas\ntik mažą savo kariuomenės dalelę, ar su šitiek karių galįs ką nuveikti, tas atsakė, kad\nnieku būdu.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 130
Apie daugybės maldininkų atvykimą\n\n Kai Vokietijos žemėse pasklido gandai apie minėtųjų pilių sunaikinimą, subruzdo\nkaraliai bei kunigaikščiai ir, nenorėdami, kad visiškai sunyktų Prūsijoje dievo bažnyčia,\nkurią diegiant taip gausiai buvo liejamas krikščionių kraujas, o manydami, kad dėl jų\nmalonaus atvykimo ji deramai suklestėsianti, patraukė į Prūsiją, lydimi didelių kariuomenių\nir gausybės karių, gelbėti šios žemės ir tramdyti prūsų sukilimo: 1265 viešpaties\nmetais Braunšveigo kunigaikštis ir Tiuringijos landgrafas, 1266 metais — Brandenburgo\nmarkgrafas Otonas su sūnumi bei tikruoju broliu, o 1268 metais — Otokaras, Čekijos\nkaralius398. Kadangi dar nebuvo išmušusi valanda, kurią dievas malonėjo pasigailėti\nsavo tautos, kadangi ketino juos bausti naujomis bausmėmis, minėtieji kunigaikščiai dėl\nminkštos žiemos negalėjo pasiekti šitaip trokštamo tikslo, todėl, palikę Prūsijos žemės\nkrikščionis dideliame pavojuje, sugrįžo į savo kraštą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 54
XIII a. 1-oje pusėje atskirai nuo Prūsijos minima Semba (Samblandia, PUB, 1, 1, Nr. 52, p. 38 ir kt.). Dublino kodekse išlikusio „Pasaulio aprašymo pradžios” autorius, dalyvavęs Čekijos karaliaus Otokaro II (ir kryžiuočių) 1255 m. puolime prieš Sembą, konstatuoja, kad už Prūsijos į šiaurę tęsiasi Semba (Prusciam sequitur Zambia ad aquilonem — Colker M.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Sitai pamatę, kiti, apimti baimės, atsitraukė. 127 (122). Apie Brandenburgo pilies pastatymą Kaip jau esame sakę, Brandenburgo markgrafas atvyko su daugybe karių į Prūsijos žemę 1266 viešpaties metais; kadangi nieko kita jis negalėjo čia nuveikti, tai, magistro bei brolių patariamas, pastatydino Brandenburgo pilį399 ir panorėjo, kad ji visą laiką būtų vadinama tuo pat vardu, kaip vadinama ir jo markgrafystė.