Otokaras II mat sukurstė viename malūne susiginčyti du vyrus, vieną — iš Saksonijos, o kitą — iš Austrijos, katras pirmas turįs malti, ir štai ne tik kariai bei paprasti žmonės, bet ir karalius, ir kiti kunigaikščiai jau buvo bepakelią ginklus kovai, tačiau Olomouco vyskupas, dievotas ir taikus vyras, pasirūpino, kad nebūtų dingsties ginčui, ir atstatė pirmykštę sandorą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 105
priskaičiuotum daugiau kaip 60 tūkstančių karių; kiek buvo vežimų ir ketverinių ratų, gabenusių ginklus ir maistą, nesu girdėjęs. Žiemą ši kariuomenė atžygiavo į Elbingą, tačiau velnias, žmonių giminės priešas, sumanė išardyti šį žygį vardan tikėjimo, dievo apvaizdos teikiamo žmonių išganymui, jis mat sukurstė viename malūne susiginčyti du vyrus, vieną — iš Saksonijos, o kitą — iš Austrijos, katras pirmas turįs malti, ir štai ne tik kariai bei paprasti žmonės, bet ir karalius, ir kiti kunigaikščiai jau buvo bepakelią ginklus kovai, tačiau Olomouco vyskupas, dievotas ir taikus vyras, pasirūpino, kad nebūtų dingsties ginčui, ir atstatė pirmykštę sandorą. Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią.
Otokaras II negalėjo čia nuveikti, tai, magistro bei brolių patariamas, pastatydino Brandenburgo pilį399 ir panorėjo, kad ji visą laiką būtų vadinama tuo pat vardu, kaip vadinama ir jo markgrafystė.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Otokaras II atsakė: „Pakanka, eik kur tinkamas ir pasieksi, ko nori“.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 105
Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią. Kai karalius jį paklausė, rodydamas tik mažą savo kariuomenės dalelę, ar su šitiek karių galįs ką nuveikti, tas atsakė, kad nieku būdu. Tada sutraukė dvigubai tiek kariuomenės, o jis, ją matydamas, atsakė tais pačiais žodžiais; trečią kartą atžygiavo trigubai daugiau kariuomenės, o jam dar nepakako, galop atėjo visa likusi kariuomenė, taip tirštai padengdama ledą, kaip skėriai padengia žemę; kai karalius paklausė, ar šitiek kariuomenės pakanka, kad galėtum šį tą nuveikti Sembos žemėje, jis atsakė: „Pakanka, eik kur tinkamas ir pasieksi, ko nori“.
1254 m. Čekijos karalius Otokaras II dalyvavo žygyje, kuriuo siekta pavergti sembus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 105
priskaičiuotum daugiau kaip 60 tūkstančių karių; kiek buvo vežimų ir ketverinių ratų, gabenusių ginklus ir maistą, nesu girdėjęs. Žiemą ši kariuomenė atžygiavo į Elbingą, tačiau velnias, žmonių giminės priešas, sumanė išardyti šį žygį vardan tikėjimo, dievo apvaizdos teikiamo žmonių išganymui, jis mat sukurstė viename malūne susiginčyti du vyrus, vieną — iš Saksonijos, o kitą — iš Austrijos, katras pirmas turįs malti, ir štai ne tik kariai bei paprasti žmonės, bet ir karalius, ir kiti kunigaikščiai jau buvo bepakelią ginklus kovai, tačiau Olomouco vyskupas, dievotas ir taikus vyras, pasirūpino, kad nebūtų dingsties ginčui, ir atstatė pirmykštę sandorą. Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią.