Dusburgietis teigia, kad tačiau du bartai, būtent: Numa ir Derska, nusekė, broliams nusiaubus Gardino valsčių, paskui jų kariuomenę, ir juodviejų tarpininkaujami visi bartai taip įsiteikė broliams, kad šie jiems sugrąžino paimtas į nelaisvę jų žmonas ir vaikus; šitai nepatiko nei. Dusburgietis teigia, kad minėtieji Numa ir 520 D.
Minėtieji Numa ir\n 520 D. — contra castrum Gartham, Jer — burc zu Gartin. Apie Gardiną, jo vietą Lietuvos\nvalstybės gynyboje XIII—XIV a. žr. LE, t. 8, p. 972—985; Воронин H. H., Древнее\nГродно, с. 149—195; Пашуто В. Т., Гродно..., с. 191—192; Batūra R., Karinė..., р.\n105—107; to paties, Lietuva..., p. 98, 140, 161, 164; Ткачоу М. А., Замю..., c. 23—25;\nto paties, Абарончыя..., c. 52—55.\n\nDerska, įsiteikę broliams, nuskubėjo pasitikti lietuvių kariuomenės ir ten, papasakoję\nsavo tėvynainiams [bartams], kas dėjosi Gardino pilyje bei jo valsčiuje, be to, kaip jie\npelnė brolių palankumą, išžudė lietuvius, o visą grobį išsigabeno į Pagudę, kur ir gyvena,\nkaip gyvenę.
Tačiau du bartai, būtent: Numa ir Derska, nusekė, broliams\nnusiaubus Gardino valsčių, paskui jų kariuomenę, ir juodviejų tarpininkaujami visi bartai\ntaip įsiteikė broliams, kad šie jiems sugrąžino paimtas į nelaisvę jų žmonas ir vaikus;\nšitai nepatiko nei broliui Ditrichui, Sembos fogtui, nei daugeliui kitų brolių, nes, apie tai\nsužinoję, jie su baime pradėjo galvoti apie būsimas negandas, kurių per juos [bartus]\ngalėsią ateityje sulaukti, o tolimesnė įvykių raida šitai ir patvirtino.