Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–5 iš 5 rodomų įrašų
Lietuvis Nodamas, mokėjęs lenkų kalbą, apsirengė moteriškais drabužiais ir atsisėdo Nemuno pakrantėje, siekdamas apgauti brolius.
PDF 179
Todėl vienas lietuvis, vardu Nodamas, prityręs\nkarys, vėliau, beje, priėmęs Kristaus tikėjimą ir laimingai krikščionimi pasimiręs, pasiėmė\nšiam reikalui 60 vyrų ir, atėjęs į tinkamą vietą, įsakė visiems netoliese pasislėpti, o pats,\napsirengęs moteriškais rūbais, atsisėdo ant upės kranto.
Nodamas pažadėjo įgulos vadui padėti taip, kad kariai galėtų susikauti su priešu ir jį nugalėti.
PDF 162-163
Vis dėlto jis sušaukė įgulą ir visus para\ngino sugalvoti kokią gudrybę, kuri leistų padaryti prie\nšui žalos, nes šiuo metu nesą galimybės panaudoti jė\ngos. Tarp kitų ten buvo ir Nodamas, jaunas, narsus ir\nlabai stiprus karys; jis pažadėjo vadui padėti, tegu tik\nkiti jį ryžtingai paremia: jis iš tiesų padarysiąs, kad\njie galės ne tik susikauti, bet ir nugalėti. Tiesiai per\nlaukus ir miškus užbėgęs už akių priešams, pamažu\nplaukiantiems prieš vandenį vingiuota upe, toje vie\ntoje, kur pakrantės slėnyje galybė tankių brūzgynų,\njis paslėpė ginkluotus karius, o pats, persirengęs len\nke, ėmė, vos išvydęs atplaukiant laivą, verksmingu\nm\n\n## Puslapis 163\n\nbalsu lenkiškai dejuoti.
Nodamas, persirengęs moterimi, priviliojo kryžiuočius prie kranto ir sulaikė jų laivą, kol atskubėjo pasalos kariai.
PDF 163
Todėl jie priplaukė prie kranto, ketindami tą tariamą moterį paimti į laivą, tačiau Nodamas, staiga prišokęs prie vandens, suriko, kviesdamasis bendrinin kus, ir taip tvirtai nutvėrė už laivo, kad irkluotojai ne įstengė jo pajudinti, kol nesubėgo iš pasalų kariai ir, užėmę laivą, visų lig vieno neišžudė. Nuo Liudviko Libencelės karių rankos tais pačiais metais krito dvi dešimt penki Aukaimio įgulos vyrai, neatsargiai nusi gavę į priešo žemę. Kitame pakraštyje Jazbutas, ypa tingai aukštos kilmės lietuvis, nuniokojęs kurias ne kurias Lenkijos pasienio žemes, buvo sumuštas Henriko Cutsverto, Baigos komtūro, su tūkstančiu dviem šim tais riterių užėmusio kelius tarp Alnos ir Narevo upių: Jazbutas neteko viso grobio ir didelės dalies raitelių, kurių turėjo penkis šimtus.
Nodamas prie kranto sugriebė laivą ir sulaikė jį, kol iš pasalų subėgę kariai užėmė laivą ir išžudė jo žmones.
PDF 163
Todėl jie priplaukė prie kranto, ketindami tą tariamą moterį paimti į laivą, tačiau Nodamas, staiga prišokęs prie vandens, suriko, kviesdamasis bendrinin kus, ir taip tvirtai nutvėrė už laivo, kad irkluotojai ne įstengė jo pajudinti, kol nesubėgo iš pasalų kariai ir, užėmę laivą, visų lig vieno neišžudė. Nuo Liudviko Libencelės karių rankos tais pačiais metais krito dvi dešimt penki Aukaimio įgulos vyrai, neatsargiai nusi gavę į priešo žemę. Kitame pakraštyje Jazbutas, ypa tingai aukštos kilmės lietuvis, nuniokojęs kurias ne kurias Lenkijos pasienio žemes, buvo sumuštas Henriko Cutsverto, Baigos komtūro, su tūkstančiu dviem šim tais riterių užėmusio kelius tarp Alnos ir Narevo upių: Jazbutas neteko viso grobio ir didelės dalies raitelių, kurių turėjo penkis šimtus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tarp kitų ten buvo ir Nodamas, jaunas, narsus ir labai stiprus karys; jis pažadėjo vadui padėti, tegu tik kiti jį ryžtingai paremia: jis iš tiesų padarysiąs, kad jie galės ne tik susikauti, bet ir nugalėti. Tiesiai per laukus ir miškus užbėgęs už akių priešams, pamažu plaukiantiems prieš vandenį vingiuota upe, toje vie toje, kur pakrantės slėnyje galybė tankių brūzgynų, jis paslėpė ginkluotus karius, o pats, persirengęs len ke, ėmė, vos išvydęs atplaukiant laivą, verksmingu m balsu lenkiškai dejuoti. Jei jie esą krikščionys, lenkų bičiuliai, tepasigailį krikščionės, lenkės. Ji turinti Len kijoje daug turtų, daug tarnų, visais šventaisiais ji pri siekianti, kad vėliau jiems neteksią gailėtis, jeigu jai, vargšei, bus suteikę pagalbą. Bet jeigu ji ir nebeturėtų kuo atsiteisti, bendro tikėjimo ir dievo vardu ji mal daujanti, kad jos, krikščionės, galėdami be didelio var go išgelbėti, nepaliktų šioje vietoje, nes ji arba badu mirsianti, arba, jeigu vėl į barbarų rankas pakliūsian- ti, nustosianti ir šlovės, ir gyvybės.