Pasak Teodoro Narbuto, imperatorius Neronas 54 ar 55 m. sumanė atgabenti daug gintaro, norėdamas Romai parodyti prašmatnų reginį. Neronas sugrįžo į Romą. 2 Vidit enim eques Romanus missus ad id compar atidų m a Ju liana curante gladiatorium mumis Neronis principis, qui haec commercis (prekybos kelio pozicijos) ei littora peragravit, tanta copia investa, ut retta arcendis feris podium protegentia succinis.
2 Vidit enim eques Romanus missus ad id compar atidų m a Ju liana curante gladiatorium mumis Neronis principis, qui haec commercis (prekybos kelio pozicijos) ei littora peragravit, tanta copia investa, ut retta arcendis feris podium protegentia succinis.
Solinas pabrėžia šią detalę, sakydamas, kad tas ginlaras buvęs tenykščio karaliaus dovanotas ir svėręs 13 1 Plin. Lib. IV. C. 12. 2 Vidit enim eques Romanus missus ad id compar atidų m a Juliana curante gladiatorium mumis Neronis principis, qui haec commercis (prekybos kelio pozicijos) ei littora peragravit, tanta copia investa, ut retta arcendis feris podium protegentia succinis nodarenlur, arma vero et Ubitina totusque unius àtei apparatus esset e succino.
Jau pirmajame amžiuj gimus Kristui ne vien pa ti žemė gintarų, bet ir keliai, kuriais gaunami buvo, rados žinomi, kaipogi Neronas, viešpats Rymo, siun tė tyčioms savo eržilą gintarų į Žemaičių žemę pirk ti, kursai, kely metus sutrukęs, sugrįžo ir ne vien patį.
Paskesniuose laikuose rados ne vieni marselionys, bet ir kitos pagirtos giminės prekyba, žinančios gintarų žemę, kaipogi 115 metuose pirm gimimo Kristaus Nemunas, jūrų vyras, išsidanginęs iš Kartaginos su savo ūkinykais, tapo naujuku Žemaičių rasi dėl pačios prekybos, kaip viršiaus minavojau.* Jau pirmajame amžiuj gimus Kristui ne vien pati žemė gintarų, bet ir keliai, kuriais gaunami buvo, rados žinomi, kaipogi Neronas, viešpats Rymo, siuntė tyčioms savo eržilą gintarų į Žemaičių žemę pirkti, kursai, kely metus sutrukęs, sugrįžo ir ne vien patį kraštą gintarų aplankė, bet dar didžią daugybę jų su savim pargabeno, tarp kurių sako vieną luitą 13 svarų svėrus3. Žinoma taip pat yra, jog žemaičiai siuntė į Rymą dovenoms didžią daugybę gintarų Teodorikui, viešpačiui gotų, kursai jiems mandagiai dėkavojo gromatoj, šiandien dar tebesančioj.
Krikščioniškosios eros 54 ar 55 metais imperatorius Neronas, norėjęs parodyti Romai ypač prašmatnų reginį, sumanė atgabenti daug gintaro iš tų vietų, kur jis gaunamas. Dėl to iš Karnunto gyvenvietės prie Dunojaus buvo išsiųstas kilmingas romėnas.