asmuo

Naruševičius

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Pasak Naruševičiaus tyrimų, 161 m. gotai su karaliumi Filimeru, eidami iš Germanijos į Sarmatiją, tiltu kėlėsi per Vyslos žemupį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 85

70\n161 metai. Gotų žygis su Filimeru. 161 krikščioniško\nsios eros metais, pasak Naruševičiaus tyrimų1, gotai su\nsavo karaliumi Filimeru, pereidami iš Germanijos į Sar-\nmatiją, tiltu kėlėsi per Vyslos žemupį, nes ši upė tuo\nmet ribojo senovės geografų taip pavadintus kraštus.

t-002vidutinis

Naruševičius tapatino Ptolemėjo chunus su graikų-skitų gentimi Geniui, kuri, anot jo, buvo atsikėlusi iš Chijo salos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 102

Prajus** vėlgi kalba apie tą patį, žiūrė\ndamas į Ptolernėjo raštuose nubraižytą žemėlapį. Naru\nševičius, taip pat naudojęs tuos šaltinius, nėmaž neabe\njoja, kad Ptolernėjo chunai, kurių kolonija turėjusi būti\nten, kur yra Kijevas, yra ta pati graikų-skitų gentis kaip\nir Geniui, neva net atsikėlusi iš Chijo salos2. Tačiau ži\nnoma, kad Dnepro pakrantėje buvo tvirtovė, vadinama\nChue, Chunnigard-, ji priklausė minėtai tautai.

t-003vidutinis

Narbutas teigia, kad naruševičius priklauso^ prie dievo Višnaus paslapčių, išreiškia teikiamą jam garbę '.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 381

Apskritimo ženklą, virš kurio styro kryžius, indai vadina Kuri; jis priklauso^ prie dievo Višnaus paslapčių, išreiškia tei kiamą jam garbę '. Straipsnyje apie kapus pateiksime dar šią žinią. Viename iš I. F. R. kronikos užrašų pranešama apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir visos Lietuvos karaliaus Mindaugo tariamo ka po atradimą.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Taip pat daromos teisingos išvados, jog jie nekariavo su hunų vėliavomis, bet atvirkščiai — priešinosi hunams, o pra laimėję turėjo keltis į tolimą kraštą, kur jų nepasiekė kerštingi tų barbarų ginklai. Tad labai panaši j tiesą Naruševičiaus nuomonė, kad jotvingiai nuo Tisos atėjo tiesiai j Polesę. Norint išvengti hunų pulkų, užtvindžiu- 117 ## Puslapis 115 šių visą kairiąją Dunojaus pakrantę, neužteko perkopti Karpatų kalnus, dar reikėjo ieškoti kitų tautų neužimtų vietų, kur galima buvo ramiai gyventi, nes kairiojoje Bu- go pakrantėje, žemdirbystei tinkamose ir aukštėlesnėse ly gumose, tais laikais jau gyveno daug slavų kartų.