Vytautas belaisvį Narimantą pakorė už kojų ant guobos šakos ir pats pribaigė jį lanko šūviu.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 318
Vytautas įniršo ir, apgailestaudamas, kad visas šis žygis sužlugo, be to, nevaliodamas kitaip išlieti bejėgio pykčio, pasielgė su belaisviu Narimantu pikčiau nei laukinis. Jį pakorė gretimoje pievoje už kojų ant guobos šakos, taip pakorė, kad kūną galėtų kliudyti apsuptųjų sviediniai bei strėlės, o vėliau pats savo ranka iš lanko pribaigė. Galop, netekęs vilties užkariauti pilis, praradęs daug savo vyrų, be kiN ie k o n e p e š ę s, su g iįta ko, savo brolį Tautvilą bei žta į Prūsiją Algardą, Hohenšteino grafą, nutraukė nieko nepešęs apsiaustį, trukusią nuo birželio 24 ligi spalio 1 dienos, ir su visa kariuomene sugrįžo į Prūsiją.
Narbutas pasakoja, kad Narimantas apie 1268 m. įsiveržė į jotvingių Polesę ir privertė gyventojus priimti jo paskirtą valdovą Traidenį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 133
Tokia kaimynystė, ko gero, buvo ne iš maloniųjų. Siekdamas padaryti tam galą, Lietuvos didysis kunigaikštis Narimantas apie 1268 metus įsiveržė su kariuomene į jotvingių Polesę ir privertė gyventojus priimti jo paskirtą valdovą. Juo tapo tikras Narimanto brolis Traidenis, kuris buvo Jotvingijos ir Dainavos kunigaikštis su priklausomybės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir tam tikros duoklės mokėjimo pareiga.
Narimantas nenorėjo taip spręsti valstybės reikalų, kad broliai galėtų jam prikaišioti, jog sprendžia perdaug griežtai: dėl savo sprendimo jis nenorėjo vienas pats susilaukti visuo tinės neapykantos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 137
Narimantas nenorėjo taip spręsti valstybės reikalų, kad broliai galėtų jam prikaišioti, jog sprendžia perdaug griežtai: dėl savo sprendimo jis nenorėjo vienas pats susilaukti visuotinės neapykantos. Todėl jis nieko neveikė savo valia, be tarybos, pasiryžęs, gausių tarėjų paremiamas, švelninti savo sprendimus. Jeigu jis vienas, remdamasis aukščiausiąja teise, būtų ką įsakęs, tie įsakymai būtų galėję skatinti brolių ir valdinių nepasitenkinimą.
Lietuvos metraštyje Narimantas vadinamas didžiuoju kunigaikščiu ir pasakojama, kad jis vedė livoniečio Fledro dukterį.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 58
Didysis kunigaikštis Narimantas pasiėmė sau žmoną minėto livoniečio Fledro dukterį, jo brolis Daumantas vedė antrąją to paties Fledro 21 dukterį. Praėjus nemaža laiko, Utenos kunigaikščio Daumanto žmona ėmė sirguliuoti ir pasimirė. Didysis kunigaikštis Narimantas, išgirdęs apie savo brolienės mirtį ir pats ne itin tvirtai jausdamasis, labai liūdėjo ir pasiuntė žmoną pas savo brolį Daumantą pareikšti užuojautos.
Didysis kunigaikštis Narimantas pasiėmė sau žmoną minėto livoniečio Fledro dukterį, jo brolis Daumantas vedė antrąją to paties Fledro 2 1 dukterį.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 59
Ir kai jo sūnus Rimantas išaugo į savo metus, jo tėvas Traidenis atidavė jį Levui Mstislavičiui, įkūrusiam miestą, pagal jo vardą pavadintą Lvovu 3, kad išmokytų rusų kalbos. Gyvendamas pas kunigaikštį Levą, Rimantas išmoko rusiškai kalbėti, ir jam patiko krikščionių tikėjimas. Priėmęs krikštą, jis suprato, kad šis gyvenimas nieko nevertas, ir, atsisakęs gyvenimo, tapo vienuoliu; ir jam buvo duotas Lauro vardas4.
Ir dėl šito tarp brolių — didžiojo kuni gaikščio Narimanto ir kunigaikščio Daumanto — kilo baisus pyktis ir nesantaika.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 59
Ir, bevaldant didžiajam kunigaikščiui Traideniui, didysis kunigaikštis Daumantas, atžygiavęs iš Pskovo, užėmė Polocko miestą ir ėmė kunigaikščiauti Pskove ir Polocke *. Jam buvo labai gaila, kad jo jaunesnysis brolis Traidenis tapo Lietuvos viešpačiu, ir ėmė galvoti, kaip čia jį nugalabijus. O tuo metu, valdant Traideniui, pasimirė abu jo broliai, kunigaikštis Alšys ir kunigaikštis Giedrius.
Lietuvos metraštyje Narimantas vadinamas didžiuoju kunigaikščiu ir pasakojama, kad jis vedė livoniečio Fledro dukterį, o jo brolis Daumantas - kitą Fledro dukterį.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 58
Didysis kunigaikštis Narimantas pasiėmė sau žmoną minėto livoniečio Fledro dukterį, jo brolis Daumantas vedė antrąją to paties Fledro 21 dukterį. Praėjus nemaža laiko, Utenos kunigaikščio Daumanto žmona ėmė sirguliuoti ir pasimirė. Didysis kunigaikštis Narimantas, išgirdęs apie savo brolienės mirtį ir pats ne itin tvirtai jausdamasis, labai liūdėjo ir pasiuntė žmoną pas savo brolį Daumantą pareikšti užuojautos.
Gyvendamas pas kunigaikštį Levą, Rimantas išmo ko rusiškai kalbėti, ir jam patiko krikščionių tikėji mas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 59
Ir kai jo sūnus Rimantas išaugo į savo metus, jo tėvas Traidenis atidavė jį Levui Mstislavičiui, įkūrusiam miestą, pagal jo vardą pavadintą Lvovu 3, kad išmokytų rusų kalbos. Gyvendamas pas kunigaikštį Levą, Rimantas išmoko rusiškai kalbėti, ir jam patiko krikščionių tikėjimas. Priėmęs krikštą, jis suprato, kad šis gyvenimas nieko nevertas, ir, atsisakęs gyvenimo, tapo vienuoliu; ir jam buvo duotas Lauro vardas4.
Narbutas nurodo, kad Narimanto broliai buvo Halšys arba Alšys ir Giedrius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 534
Didžiojo kunigaikščio Narimanto broliai Halšys, arba Alšys, ir Giedrius, turėdami valdas, galbūt dar tėvo paskirtas, tos giminės tėvonijoje — Lietuvos Užnerio kunigaikštystėje, pasitenkino tomis žemėmis, kurios palengva tapo asmeninėmis valdomis, nei patys, nei savo palikuonims neieškodami būdų patekti į didžiojo kunigaikščio sostą ar kokių dalinės valdžios paveldėjimo teisių.
Narimantas, sugrįžęs iš totorių nelaisvės ir susitaikęs su Algirdu, žuvo, o jo kūną pagal kunigaikščio insignijas atpažino kryžiuočiai.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 93
nemažai kariaunos žuvo nuo priešo ginklo ar buvo nuskandinta; tarp pastarųjų buvo rastas kunigaikštis Narimantas, kuris buvo sugrįžęs iš totorių nelaisvės, susitaikęs su Algirdu; to kunigaikščio kūną rado kryžiuočiai, pažinę iš kunigaikščio insignijų;