Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, greitai kūrė Lietuvos karines pajėgas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137-138
Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą. Nau- joji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, L I E T U V O S I S T O R I J A 138 greitosiomis kūrė Lietuvos karines pajėgas, pirmieji Lietuvos daliniai, pa- dedami saksų savanorių dalinių, stojo į ginkluotą kovą prieš Raudonąją armiją ir pagaliau ją sustabdė fronto linijoje Kaunas–Alytus.
Prezidentas Kazys Grinius, spaudžiamas perversmininkų, atstatydino Mykolo Sleževičiaus vyriausybę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 156
liaudininkų vadovybės pritarimą, atstatydino M. Sleževičiaus vyriausybę
Mykolas Sleževičius žadėjo dalyti lenkų dvarininkų žemę bežemiams ir mažažemiams, todėl dauguma gyventojų parėmė vyriausybę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143-144
Sleževičiaus vaidmuo\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n144\nnepriklausomybės kovose išskirtinis, nes jis pasiekė politinį susitarimą, \nkonsolidavo centrinę administraciją ir pajungė vietos savivaldybes, pa-\nkvietė priešintis įsiveržėliams ir tautines mažumas, dėl to Lietuvos ka-\nriuomenėje kovėsi ir žydų bei baltarusių savanoriai. Lietuviai atmetė \nbolševikų klasinės diferenciacijos schemą – M. Sleževičius pabrėžė, kad \nlietuviai yra arba valstiečiai, arba jų vaikai, kad bus dalijama lenkų dva-\nrininkų, kurių vaikai nuėjo į Lenkijos kariuomenę, žemė, kad jos gaus \nbežemiai ir mažažemiai – dėl to dauguma gyventojų parėmė vyriausybę.
Mykolas Sleževičius nepriklausomybės kovose konsolidavo centrinę administraciją ir kvietė tautines mažumas priešintis įsiveržėliams.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143-144
Sleževičiaus vaidmuo\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n144\nnepriklausomybės kovose išskirtinis, nes jis pasiekė politinį susitarimą, \nkonsolidavo centrinę administraciją ir pajungė vietos savivaldybes, pa-\nkvietė priešintis įsiveržėliams ir tautines mažumas, dėl to Lietuvos ka-\nriuomenėje kovėsi ir žydų bei baltarusių savanoriai. Lietuviai atmetė \nbolševikų klasinės diferenciacijos schemą – M. Sleževičius pabrėžė, kad \nlietuviai yra arba valstiečiai, arba jų vaikai, kad bus dalijama lenkų dva-\nrininkų, kurių vaikai nuėjo į Lenkijos kariuomenę, žemė, kad jos gaus \nbežemiai ir mažažemiai – dėl to dauguma gyventojų parėmė vyriausybę.
Mykolas Sleževičius vadovavo vyriausybei, kurioje dominavo valstiečiai liaudininkai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 154
Vyriausybėje dominavo valstiečiai liaudi-\nninkai su ministru pirmininku M. Sleževičiumi priešakyje.
Mykolo Sleževičiaus vyriausybė 1918 m. pasitraukė iš Vilniaus į Kauną.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137
Nau-\njoji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną,
1920 m. rugsėjį ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius Seime ragino griebtis ginklo prieš lenkų puolimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137-138
Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą. Nau- joji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, L I E T U V O S I S T O R I J A 138 greitosiomis kūrė Lietuvos karines pajėgas, pirmieji Lietuvos daliniai, pa- dedami saksų savanorių dalinių, stojo į ginkluotą kovą prieš Raudonąją armiją ir pagaliau ją sustabdė fronto linijoje Kaunas–Alytus.
Mykolas Sleževičius laikėsi šūkio „Kova eina, ji eis iki Seimas bus sušauktas“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137-138
Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą. Nau- joji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, L I E T U V O S I S T O R I J A 138 greitosiomis kūrė Lietuvos karines pajėgas, pirmieji Lietuvos daliniai, pa- dedami saksų savanorių dalinių, stojo į ginkluotą kovą prieš Raudonąją armiją ir pagaliau ją sustabdė fronto linijoje Kaunas–Alytus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 166
tikėjimą turinčią vyriausybę, atkurti Seimą, kairei laikantis liaudininko
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143
legionus į Lietuvą padėti toliau išnaudoti mūsų žmones ir apginti savo
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 144
bolševikų klasinės diferenciacijos schemą – M. Sleževičius pabrėžė, kad