asmuo

Mykolas Sleževičius

8 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Naujoji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną,. Sleževičius paskelbė Seime, jog „lenkai atakuoja, nes mūsų dvarininkai pakvietė jų legionus į Lietuvą padėti toliau išnaudoti mūsų žmones ir apginti savo dvarus, visi, kas sveiki, turi griebtis ginklo“. Sleževičius pabrėžė, kad lietuviai yra arba valstiečiai, arba jų vaikai, kad bus dalijama lenkų dvarininkų, kurių vaikai nuėjo į Lenkijos kariuomenę, žemė, kad jos gaus bežemiai ir mažažemiai – dėl to dauguma gyventojų parėmė vyriausybę.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, greitai kūrė Lietuvos karines pajėgas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą. Nau- joji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, L I E T U V O S I S T O R I J A 138 greitosiomis kūrė Lietuvos karines pajėgas, pirmieji Lietuvos daliniai, pa- dedami saksų savanorių dalinių, stojo į ginkluotą kovą prieš Raudonąją armiją ir pagaliau ją sustabdė fronto linijoje Kaunas–Alytus.
t-004vidutinis

Mykolas Sleževičius nepriklausomybės kovose konsolidavo centrinę administraciją ir kvietė tautines mažumas priešintis įsiveržėliams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sleževičiaus vaidmuo\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n144\nnepriklausomybės kovose išskirtinis, nes jis pasiekė politinį susitarimą, \nkonsolidavo centrinę administraciją ir pajungė vietos savivaldybes, pa-\nkvietė priešintis įsiveržėliams ir tautines mažumas, dėl to Lietuvos ka-\nriuomenėje kovėsi ir žydų bei baltarusių savanoriai. Lietuviai atmetė \nbolševikų klasinės diferenciacijos schemą – M. Sleževičius pabrėžė, kad \nlietuviai yra arba valstiečiai, arba jų vaikai, kad bus dalijama lenkų dva-\nrininkų, kurių vaikai nuėjo į Lenkijos kariuomenę, žemė, kad jos gaus \nbežemiai ir mažažemiai – dėl to dauguma gyventojų parėmė vyriausybę.

Mykolas Sleževičius žadėjo dalyti lenkų dvarininkų žemę bežemiams ir mažažemiams, todėl dauguma gyventojų parėmė vyriausybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sleževičiaus vaidmuo\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n144\nnepriklausomybės kovose išskirtinis, nes jis pasiekė politinį susitarimą, \nkonsolidavo centrinę administraciją ir pajungė vietos savivaldybes, pa-\nkvietė priešintis įsiveržėliams ir tautines mažumas, dėl to Lietuvos ka-\nriuomenėje kovėsi ir žydų bei baltarusių savanoriai. Lietuviai atmetė \nbolševikų klasinės diferenciacijos schemą – M. Sleževičius pabrėžė, kad \nlietuviai yra arba valstiečiai, arba jų vaikai, kad bus dalijama lenkų dva-\nrininkų, kurių vaikai nuėjo į Lenkijos kariuomenę, žemė, kad jos gaus \nbežemiai ir mažažemiai – dėl to dauguma gyventojų parėmė vyriausybę.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 8 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas