Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
8 teiginiai12 įrašų0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 8 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–8 iš 8 teiginių
Narbutas rašo, kad Mykolas Lietuvis pasakojo apie Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, žalčių laikymu išlikusį Eskulapo garbinimą.
PDF 158
Garbinamas buvo žalčio pavidalu. Mykolas Lietuvis pasakoja, kad Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, Eskulapo garbinimas išliko kaip žalčių laikymas1. Kaunis (Kaunis) Meilės dievaitis, deivės Mildos sūnus, lietuvių Kupidonas.
Narbutas Mykolą Lietuvį minėjo tarp nedaugelio lietuvių, kurie per 400 metų pasirūpino krašto praeitimi.
PDF 452
Kortos, romanai, garderobai — tokios yra jų dorybės. Vyrauja tuščias pasididžiavimas senoliais, o protėvių istorijai paprasčiausiai atsuko nugarą. Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi.
Mykolas Lietuvis, Narbuto apibūdintas kaip Lenkijos mokslo amžiaus autorius, stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų vienodumą.
PDF 194
199 Nenutraukdami mūsų pastabų sekos, laikysime, jog laimingesnės aplinkybės leido graikams ir italams puikiau išlavinti tą patį religingumą, labiau išplėtoti švietimą, išpuošti tą pačią kalbą, tatai nėmaž netrukdo po daugelio amžių pripažinti jai giminingą kalbą tautos, nublokštos j rūsčias pasaulio šalis. Lenkijos mokslo amžiuje gyvenęs Mykolas Lietuvis stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų ■vienodumą2. Ilgai čia reikėtų dėstyti jo įrodymus, paremtus vien žodžių ir religinių apeigų panašumu, bet pasakysime tik tiek, jog šis autorius, puikiai mokėjęs abi kalbas, labiau įrodė jų kilmę iš vieno šaltinio negu jų tapatybę.
Miestuose, pasak Mykolo Lietuvio, buvo gausu alaus ir degtinės daryklų, o žmonės buvo labai įjunkę į šiuos gėrimus.
PDF 10
Apie šios gamybos paplitimą pasakoja Mykolas Lietuvis, minėdamas, jog miestuose gausu ne tik alaus, bet ir degtinės daryklų ir kad į šiuos gėrimus žmonės yra labai įjunkę149.
Kalbėdamas apie vartojamus gėrimus, Mykolas Lietuvis neminėjo midaus, bet pasakojo, kad lietuviai geria daugelio rūšių vyną.
PDF 11
Įdomu, kad Mykolas Lietuvis, kalbėdamas apie vartojamus gėrimus, midaus visai nepamini, tačiau pasakoja, kad lietuviai geria daugelio rūšių vyną153.
Mykolas Lietuvis stebėjosi, kad lietuviai maitinosi prabangiais iš tolimų kraštų atvežtais valgiais, o maskvėnai vengė prieskonių.
PDF 9
Apie gausiais bei įvairiais prieskoniais pasižyminčią bajorišką virtuvę pasakojo ir Mykolas Lietuvis, stebėdamasis, kad lietuviai maitinasi prabangiais iš tolimų kraštų atvežtais valgiais, o maskvėnai visokių prieskonių labai vengia ir net per velykines puotas tenkinasi tik neišvalyta druska, garstyčiomis, česnakais bei svogūnais132.
Čia reikėtų prisiminti, ką Mykolas Lietuvis pagal čio nykštes legendas skelbė, kad atvykėliai su Palemonu pir miausia pastatė Platelių tvirtovę iškart, kai tik išsilaipino (Quaedam ad Litvaniam pertinentia, ex fragmentis Michelonis Lituani.
PDF 463
Čia reikėtų prisiminti, ką Mykolas Lietuvis pagal čionykštes legendas skelbė, kad atvykėliai su Palemonu pirmiausia pastatė Platelių tvirtovę iškart, kai tik išsilaipino (Quaedam ad Litvaniam pertinentia, ex fragmentis Michelonis Lituani. Respublica sive status Regni Poloniae Litvaniae. Lugd. Bat. 1577. — P. 266).
XVI a. viduryje Mykolas Lietuvis siūlė kurti Lietuvos raštiją lotynų kalba.
PDF 24
Jo ištakos – romėniškoji lietuvių kilmės teorija, atsiradusi, atrodo, dar Vytauto laikais, o išpopuliarinta XVI a. viduryje Mykolo Lietuvio, siūliusio kurti Lietuvos raštiją lotynų kalba.