Mykolui Balinskiui priskiriama dalis išaiškintos autorystės straipsnių, įskaitant anoniminius tekstus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 58
Straipsnių, beje, ir anonimiškų, autorystė buvo išaiškinta-jie priskiriami istoriko, publicisto Mykolo Balinskio plunksnai. Vadinasi, jis galėjo būti ir anoniminės „Lietuvių mitologijos“ recenzijos autorius. Bet tai tik hipotezė, rašinys galėjo būti ir kolektyvinio darbo vaisius.
Balinskio asmenybė yra neblogai žinoma, tačiau ji niekada nebuvo laikoma ypatinga, padėjusia ateinančioms kartoms formuoti istorinės savimonės pagrindus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 5
Lenkų ir lietuvių istoriografijoje M. Balinskio asmenybė yra neblogai žinoma, tačiau ji niekada nebuvo laikoma ypatinga, padėjusia ateinančioms kartoms formuoti istorinės savimonės pagrindus. M. Balinskis buvo kruopštus, pedantiškas istorikas, kitaip nei Teodoras Narbutas, be atitinkamos faktografinės ba zės vengdavęs rašyti apie vieną ar kitą istorinį įvykį. Jis nebuvo toks puikus stilistas, kaip Juozapas Ignas Kraševskis, kuris be veik tuo pat metu rašė savo Vilniaus miesto istoriją. Kita vertus, M. Balinskis gana ryžtingai pasisakė už bendrą lenkiškosios ci vilizacijos modelį buvusiose abiejų Tautų Respublikos žemėse, nors sykiu suvokė LDK valstybės istorinį ir kultūrinį savitu mą.
Mykolas Balinskis visiškai nuneigti negalėjo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 6
Vis dėlto romantinės istorijos sukurtų temų jis visiškai nuneigti ne galėjo. Jis suvaidino svarbų vaidmenį formuojant Lietuvos isto riografijos tematiką ir probleminius mazgus. Vilniaus miesto ir Universiteto istorijos, studija apie Barborą Radvilaitę, statisti niai tyrinėjimai iš Vilniaus miesto ir LDK valstybės praeities su laukė tęsinio. Tai didelis jo nuopelnas.
Balinskis gimė 1794 m. rugpjūčio 12 d. Terespolyje, neto li Vitebsko.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 6
M. Balinskis gimė 1794 m. rugpjūčio 12 d. Terespolyje, neto li Vitebsko. Kaip pats prisipažino atsiminimuose, turėjęs „gimti Mickūnuose, jei ne tų prakeiktųjų jėgerių ir kazokų užpuoli mas"2. Jo tėvą Igną Balinskį, Inflantų taurininką ir Vilniaus vai vadijos civilinį-karinį komisarą, antrasis valstybės padalijimas užklupo saugomą rusų kareivių namų arešte Vitebske. Būsimo istoriko motina - Ona Balevičiūtė. Terespolis nebuvo Balinskių giminės paveldima nuosavybė.
Balinskis perėjo mokytis į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 6
Sūnaus brendimo ir mokslo metai praėjo Vil niuje. Baigęs gimnaziją, 1812 m. rugsėjo 22 d. jis įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultetą. Tuo me tu Vilnius, kaip ir visa Lietuva, buvo patekusi prancūzų val džion, ir krašto bajorai, užgniaužę kvapą, laukdavo žinių apie Napoleono karo kampaniją Rusijos imperijos gilumoje. 1814 m., gavęs filosofijos magistro laipsnį, M. Balinskis perėjo mokytis į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą.
Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 9
Neturėdamas pakankamai pragy venimo lėšų, M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą. Šie vie nuolika (1836-1847) metų buvo bene kūrybingiausias jo moks linės veiklos laikotarpis. 1841 m. jis tapo vienu iš enciklopedinio pobūdžio leidinio Biblioteka Warszawska steigėjų, parašė A. ir J. Sniadeckių biografijas, parengė jų darbų rinktines, parašė apie Barboros Radvilaitės gyvenimą, Lenkijos istoriją ir enciklope dinį leidinį Senovės Lenkija. Be to, rengė astronomo Mikalojaus Ko perniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsimini mus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį.
Balinskis sugrįžta į Lietuvą ir apsigyvena savo Jašiūnų dvare.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 12
1848 m. M. Balinskis sugrįžta į Lietuvą ir apsigyvena savo Jašiūnų dvare. Sugrįžimą pagreitino nelaimės šeimoje: sūnaus Vladislovo savižudybė, sunki šeimos materialinė padėtis. Be to, kaip rašė viename laiške jo žmona, Vilniuje jam buvo pasiūly tos Vilniaus gimnazijos kuratoriaus pareigos.
Balinskis mirė Vilniuje, palaidotas Jašiūnų dvare.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 15
Šios publikacijos susilaukė M. Akelaičio, S. Daukanto dėmesio. Prasidėjo neramumai Lenkijoje, 1863 m. sukilimas. Po sukilimo vykusios represijos sustabdė istoriko planų įgyvendinimą, nors jis matė naujai paskirto Vilniaus generalgubernatoriaus Michai lo Muravjovo - Koriko represijas krašte. 1864 m. sausio 1 d. M. Balinskis mirė Vilniuje, palaidotas Jašiūnų dvare.
Straipsnių, beje, ir anonimiškų, autorystė buvo išaiškinta — jie priskiriami istoriko, publicisto Mykolo Balinskio plunksnai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 450
Straipsnių, beje, ir anonimiškų, autorystė buvo išaiškinta — jie priskiriami istoriko, publicisto Mykolo Balinskio plunksnai. Vadinasi, jis galėjo būti ir anoni minės „Lietuvių mitologijos“ recenzijos autorius. Bet tai tik hipotezė, rašinys galėjo būti ir kolektyvinio darbo vaisius.