Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, uždarė savo namuose buvusią reformatų bažnyčią ir 1576 m. atidavė spaustuvę jėzuitams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Rad\nvila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas,\nvadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, refor\nmuotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo\nspaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576\nmetais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jė\nzuitų pusę. Uolus, bet ir sumanus, šis ordinas nesiliovė sa\nvo disputais ir raštais spaudęs savo priešininkus, nekan\ntraudamas trokštamos pergalės, ėmėsi smarkių priemonių,\nbet jos, valdant išmintingam ir narsiam Steponui, negalėjo\njo atvesti į užsibrėžtą tikslą.
Grįžęs į katalikybę Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 58
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė\nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į\nVilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdini-\nmas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo Filipovo namų savininku.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi\nkalojus Kristupas, Lietuvos Didžio\nsios Kunigaikštystės rūmų maršalka,\ntapo savininku namų, vadintų Filipo-\nvo namais, susidedančių iš keleto\nmedinių, moliu aplipdytų, pastatų,\nužimančių dabartinį Kardinalijos\nsparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Fi-\nlipovo namą kunigaikščio Kristupo\ntėvas Mikalojus Radvila Juodasis,\nVilniaus vaivada, Lietuvos kancleris,\nnuomojo iš kapitulos pagal sutartį\nnuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po\n20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad\nsujungęs su savo namu, turėtų erd\nvesnį būstą.
Kapitulai nustojus gauti činšą už Filipovo namą, su kunigaikščiu Kristupu prasidėjo teismo procesas, o 1573 m. kovo 26 d. įsigaliojo sutartis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd vesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis bylinėjosi su kapitula dėl Filipovo namo, kai nustota mokėti činšą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vil niaus vyskupo dvaro link prieglau dos ir Šv.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis grįžo į katalikų tikėjimą, uždarė savo namuose buvusią reformatų bažnyčią ir 1576 m. atidavė spaustuvę jėzuitams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Rad\nvila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas,\nvadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, refor\nmuotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo\nspaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576\nmetais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jė\nzuitų pusę. Uolus, bet ir sumanus, šis ordinas nesiliovė sa\nvo disputais ir raštais spaudęs savo priešininkus, nekan\ntraudamas trokštamos pergalės, ėmėsi smarkių priemonių,\nbet jos, valdant išmintingam ir narsiam Steponui, negalėjo\njo atvesti į užsibrėžtą tikslą.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 58
su Radvilomis ėmė \nkonkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė \npirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką \njos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė \nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į \nVilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, LDK rūmų maršalka, tapo Filipovo namų prie Didžiosios gatvės savininku.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi\nkalojus Kristupas, Lietuvos Didžio\nsios Kunigaikštystės rūmų maršalka,\ntapo savininku namų, vadintų Filipo-\nvo namais, susidedančių iš keleto\nmedinių, moliu aplipdytų, pastatų,\nužimančių dabartinį Kardinalijos\nsparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Fi-\nlipovo namą kunigaikščio Kristupo\ntėvas Mikalojus Radvila Juodasis,\nVilniaus vaivada, Lietuvos kancleris,\nnuomojo iš kapitulos pagal sutartį\nnuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po\n20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad\nsujungęs su savo namu, turėtų erd\nvesnį būstą.