Mergelė Marija

PDF 75

Galop atėjo švenčiausioji mergelė Marija su daugybe Teutonų namų ordino brolių, kuriuos jis nuolankiai paprašė, kad jam vis dėlto leistų pasilikti savo brolių bendrijoje. Šventoji mergelė jam atsakė: „Neverta, nes tau atrodo, jog tavo Ordinas toks palaidas, kad jame nesama nieko, dėl ko galėtumei taip kentėti, kaip trokšti“. Pakėlusi kiekvienam broliui apsiaustą, ji parodė jų žaizdas ir randus, kurių jiems nešykštėjo netikėliai, kai gynė tikėjimą, ir pasakė: „Ar tau dabar neatrodo, kad štai šie tavo broliai yra šiek tiek kentėję dėl Jėzaus Kristaus vardo“.

PDF 113

Apie tai, kaip iš anksto buvo išpranašautas šis mūšis Kai brolis Hermanas, vadinamas Saracėnu, turėjo iš Karaliaučiaus pilies drauge su kitais broliais vykti į šį karą Kurše, švenčiausioji mergelė Marija, jam pasirodžiusi, tarė: „Hermanai, aš tave kviečiu į savo sūnaus puotą“. Todėl brolis Hermanas išvykdamas kai kuriems broliams pasakė: „Likite sveiki, nuo šiol manęs nebematysite, nes mergelė dievo gimdytoja mane pasikvietė į amžinąją linksmybę“. 86 (82).

PDF 90

Apie vieną stebuklą\n\n Viena moteriškė po mūšio drauge su kitais Kulmo pilėnais nuėjo į kovos lauką laidoti\nžuvusiųjų kūnų ir sugalvojo parsivesti į miestą savo pusgyvį vyrą, bet šis pasipriešino;\npaklaustas, kodėl nenorįs ten mirti, atsakė, kad tą pačią dieną švenčiausioji mergelė Marija,\neidama paskui dvi mergeles su degančiomis žvakėmis, smilkinusi visus žuvusiuosius\nsmilkytuvu, o priėjusi prie jo ir pastebėjusi jį dar gyvą, tarusi: „Trečią dieną mirsi ir\ndžiaukis, kad tavo siela kaip ir kitos žuvusiųjų sielos nuskris į amžinas linksmybes“;\ndrauge su kitais parvestas į Kulmo miestą, jis trečią dieną, kaip buvo sakęs, pasimirė, o\nvisi žmonės patikėjo jos žodžiais.\n\n\n\n\n 42.

PDF 75

Šitaip sugalvojęs, pamatė sapne šventuosius Bernardą, Domininką, Pranciškų ir\nAugustiną, žingsniuojančius jo brolių priekyje, kurių jis su ašaromis maldaute maldavo\npriimti ir jį į savo bendrininkus, tačiau jie visi atsisakė. Galop atėjo švenčiausioji mergelė\nMarija su daugybe Teutonų namų ordino brolių, kuriuos jis nuolankiai paprašė, kad jam\nvis dėlto leistų pasilikti savo brolių bendrijoje. Šventoji mergelė jam atsakė: „Neverta,\nnes tau atrodo, jog tavo Ordinas toks palaidas, kad jame nesama nieko, dėl ko galėtumei\ntaip kentėti, kaip trokšti“.

PDF 90

Apie vieną stebuklą\n\n Viena moteriškė po mūšio drauge su kitais Kulmo pilėnais nuėjo į kovos lauką laidoti\nžuvusiųjų kūnų ir sugalvojo parsivesti į miestą savo pusgyvį vyrą, bet šis pasipriešino;\npaklaustas, kodėl nenorįs ten mirti, atsakė, kad tą pačią dieną švenčiausioji mergelė Marija,\neidama paskui dvi mergeles su degančiomis žvakėmis, smilkinusi visus žuvusiuosius\nsmilkytuvu, o priėjusi prie jo ir pastebėjusi jį dar gyvą, tarusi: „Trečią dieną mirsi ir\ndžiaukis, kad tavo siela kaip ir kitos žuvusiųjų sielos nuskris į amžinas linksmybes“;\ndrauge su kitais parvestas į Kulmo miestą, jis trečią dieną, kaip buvo sakęs, pasimirė, o\nvisi žmonės patikėjo jos žodžiais.\n\n\n\n\n 42.

PDF 132

Tačiau kitą naktį jam pasirodė švenčiausioji mergelė Marija, kuri jį\ntaip pagydė vienu švelniu savo rankos prilietimu, kad minėtasis brolis Petras, antrą kartą\njį išvydęs, nepastebėjo ant jo odos jokių sužalojimo žymių.\n\n\nkrante žemiau Nogato atsišakojimo.

PDF 110

Dar apie tą patį Su šiuo broliu Hermanu, jau priimtu į Ordiną ir darančiu vieną dorovingą darbą po kito, švenčiausioji mergelė Marija ne kartą buvo kalbėjusi slaptai ir draugiškai, o vieną sykį švenčiausioji mergelė jam pasirodė nuliūdusiu veidu ir, kai jis stengėsi patirti jos liūdesio priežastį, atsakė: „Man liūdna, kad mano mielieji sūnūs, o tavo broliai iš Teutonų ordino, kitados apie nieką kita nesikalbėję, tik apie mano sūnų, apie mane ir šventųjų darbus, dabar apie nieką kita nesikalba, tik apie karalių bei kunigaikščių darbus ir šio pasaulio tuštybę, o labai retai kada arba niekada nemini nei mano sūnaus, nei manęs, nei šventųjų darbų“. 340 Gerhardas iš Hiršbergo (Hircbergo) 1257—1259 m.

PDF 75

Šitaip sugalvojęs, pamatė sapne šventuosius Bernardą, Domininką, Pranciškų ir\nAugustiną, žingsniuojančius jo brolių priekyje, kurių jis su ašaromis maldaute maldavo\npriimti ir jį į savo bendrininkus, tačiau jie visi atsisakė. Galop atėjo švenčiausioji mergelė\nMarija su daugybe Teutonų namų ordino brolių, kuriuos jis nuolankiai paprašė, kad jam\nvis dėlto leistų pasilikti savo brolių bendrijoje. Šventoji mergelė jam atsakė: „Neverta,\nnes tau atrodo, jog tavo Ordinas toks palaidas, kad jame nesama nieko, dėl ko galėtumei\ntaip kentėti, kaip trokšti“.

PDF 75

Pakėlusi kiekvienam broliui apsiaustą, ji parodė jų žaizdas ir randus, kurių jiems nešykštėjo netikėliai, kai gynė tikėjimą, ir pasakė: „Ar tau dabar neatrodo, kad štai šie tavo broliai yra šiek tiek kentėję dėl Jėzaus Kristaus vardo“. Jai tarus šiuos žodžius, regėjimas dingo. Tas brolis pakirdęs atsikvošėjo, nuėjo į kapitulą, kur buvo susirinkę broliai, ir dabar, daugiau supratęs bei patyręs, nuolankiai atšaukė savo klaidingą nuomonę ir atsisakė savo sumanymo, kurį anksčiau lengvapėdiškai buvo priėmęs, ir visiems papasakojo matytą regėjimą.

PDF 114

88 (83). Apie Lencenbergo pilies bei daugybės prūsų sudeginimą\nTuo metu, kai prūsai buvo įtariami atskalūnybe, brolis Volradas, Notangos ir Varmės \nfogtas, vadinamas Volradu Nuostabiuoju355 (jis iš tiesų toks buvo), vakarieniavo su \nminėtosios žemės kilmingaisiais Lencenbergo pilyje356; praslinkus gerai valandai, kažin \nkas užpūtė šviesą ir užpuolė brolį Volradą; būtų jį ir nužudęs, jeigu tas nebūtų buvęs \nginkluotas. Kai šviesa buvo vėl įžiebta, jis parodė savo sudraskytus drabužius ir paklausė \nkilmingųjų, ko užsitarnavęs šitoks žmogžudys. Visi atsakė, kad vertas sudeginti.