Dusburgiečio pasakojime Mergelė Marija pasirodė su Teutonų ordino broliais ir parodė jų žaizdas bei randus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 75
Galop atėjo švenčiausioji mergelė Marija su daugybe Teutonų namų ordino brolių, kuriuos jis nuolankiai paprašė, kad jam vis dėlto leistų pasilikti savo brolių bendrijoje. Šventoji mergelė jam atsakė: „Neverta, nes tau atrodo, jog tavo Ordinas toks palaidas, kad jame nesama nieko, dėl ko galėtumei taip kentėti, kaip trokšti“. Pakėlusi kiekvienam broliui apsiaustą, ji parodė jų žaizdas ir randus, kurių jiems nešykštėjo netikėliai, kai gynė tikėjimą, ir pasakė: „Ar tau dabar neatrodo, kad štai šie tavo broliai yra šiek tiek kentėję dėl Jėzaus Kristaus vardo“.
Mergelė Marija, pasirodžiusi broliui Hermanui Saracėnui prieš žygį į Kuršą, pakvietė jį į savo sūnaus puotą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 113
Apie tai, kaip iš anksto buvo išpranašautas šis mūšis Kai brolis Hermanas, vadinamas Saracėnu, turėjo iš Karaliaučiaus pilies drauge su kitais broliais vykti į šį karą Kurše, švenčiausioji mergelė Marija, jam pasirodžiusi, tarė: „Hermanai, aš tave kviečiu į savo sūnaus puotą“. Todėl brolis Hermanas išvykdamas kai kuriems broliams pasakė: „Likite sveiki, nuo šiol manęs nebematysite, nes mergelė dievo gimdytoja mane pasikvietė į amžinąją linksmybę“. 86 (82).
Dusburgiečio aprašytame regėjime Mergelė Marija, šventosios mergelės ir angelai kilo į dangų su žuvusių brolių sielomis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 90
Apie vieną stebuklą\n\n Viena moteriškė po mūšio drauge su kitais Kulmo pilėnais nuėjo į kovos lauką laidoti\nžuvusiųjų kūnų ir sugalvojo parsivesti į miestą savo pusgyvį vyrą, bet šis pasipriešino;\npaklaustas, kodėl nenorįs ten mirti, atsakė, kad tą pačią dieną švenčiausioji mergelė Marija,\neidama paskui dvi mergeles su degančiomis žvakėmis, smilkinusi visus žuvusiuosius\nsmilkytuvu, o priėjusi prie jo ir pastebėjusi jį dar gyvą, tarusi: „Trečią dieną mirsi ir\ndžiaukis, kad tavo siela kaip ir kitos žuvusiųjų sielos nuskris į amžinas linksmybes“;\ndrauge su kitais parvestas į Kulmo miestą, jis trečią dieną, kaip buvo sakęs, pasimirė, o\nvisi žmonės patikėjo jos žodžiais.\n\n\n\n\n 42.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 75
Šitaip sugalvojęs, pamatė sapne šventuosius Bernardą, Domininką, Pranciškų ir\nAugustiną, žingsniuojančius jo brolių priekyje, kurių jis su ašaromis maldaute maldavo\npriimti ir jį į savo bendrininkus, tačiau jie visi atsisakė. Galop atėjo švenčiausioji mergelė\nMarija su daugybe Teutonų namų ordino brolių, kuriuos jis nuolankiai paprašė, kad jam\nvis dėlto leistų pasilikti savo brolių bendrijoje. Šventoji mergelė jam atsakė: „Neverta,\nnes tau atrodo, jog tavo Ordinas toks palaidas, kad jame nesama nieko, dėl ko galėtumei\ntaip kentėti, kaip trokšti“.
Dusburgiečio pasakojime Mergelė Marija pranašavo sužeistam Kulmo pilėnui, kad jis mirs trečią dieną.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 90
Apie vieną stebuklą\n\n Viena moteriškė po mūšio drauge su kitais Kulmo pilėnais nuėjo į kovos lauką laidoti\nžuvusiųjų kūnų ir sugalvojo parsivesti į miestą savo pusgyvį vyrą, bet šis pasipriešino;\npaklaustas, kodėl nenorįs ten mirti, atsakė, kad tą pačią dieną švenčiausioji mergelė Marija,\neidama paskui dvi mergeles su degančiomis žvakėmis, smilkinusi visus žuvusiuosius\nsmilkytuvu, o priėjusi prie jo ir pastebėjusi jį dar gyvą, tarusi: „Trečią dieną mirsi ir\ndžiaukis, kad tavo siela kaip ir kitos žuvusiųjų sielos nuskris į amžinas linksmybes“;\ndrauge su kitais parvestas į Kulmo miestą, jis trečią dieną, kaip buvo sakęs, pasimirė, o\nvisi žmonės patikėjo jos žodžiais.\n\n\n\n\n 42.
Dusburgiečio pasakojime Mergelė Marija vienu rankos prisilietimu pagydė sužalotą brolį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 132
Tačiau kitą naktį jam pasirodė švenčiausioji mergelė Marija, kuri jį\ntaip pagydė vienu švelniu savo rankos prilietimu, kad minėtasis brolis Petras, antrą kartą\njį išvydęs, nepastebėjo ant jo odos jokių sužalojimo žymių.\n\n\nkrante žemiau Nogato atsišakojimo.
Dusburgiečio pasakojime Mergelė Marija ne kartą slaptai ir draugiškai kalbėjosi su broliu Hermanu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 110
Dar apie tą patį Su šiuo broliu Hermanu, jau priimtu į Ordiną ir darančiu vieną dorovingą darbą po kito, švenčiausioji mergelė Marija ne kartą buvo kalbėjusi slaptai ir draugiškai, o vieną sykį švenčiausioji mergelė jam pasirodė nuliūdusiu veidu ir, kai jis stengėsi patirti jos liūdesio priežastį, atsakė: „Man liūdna, kad mano mielieji sūnūs, o tavo broliai iš Teutonų ordino, kitados apie nieką kita nesikalbėję, tik apie mano sūnų, apie mane ir šventųjų darbus, dabar apie nieką kita nesikalba, tik apie karalių bei kunigaikščių darbus ir šio pasaulio tuštybę, o labai retai kada arba niekada nemini nei mano sūnaus, nei manęs, nei šventųjų darbų“. 340 Gerhardas iš Hiršbergo (Hircbergo) 1257—1259 m.
Dusburgiečio pasakojime Mergelė Marija atėjo su Teutonų ordino broliais ir atsakė broliui, prašiusiam likti jų bendrijoje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 75
Šitaip sugalvojęs, pamatė sapne šventuosius Bernardą, Domininką, Pranciškų ir\nAugustiną, žingsniuojančius jo brolių priekyje, kurių jis su ašaromis maldaute maldavo\npriimti ir jį į savo bendrininkus, tačiau jie visi atsisakė. Galop atėjo švenčiausioji mergelė\nMarija su daugybe Teutonų namų ordino brolių, kuriuos jis nuolankiai paprašė, kad jam\nvis dėlto leistų pasilikti savo brolių bendrijoje. Šventoji mergelė jam atsakė: „Neverta,\nnes tau atrodo, jog tavo Ordinas toks palaidas, kad jame nesama nieko, dėl ko galėtumei\ntaip kentėti, kaip trokšti“.
Mergelė Marija parodė jų žaizdas ir randus, kurių jiems nešykštėjo netikėliai, kai gynė tikėjimą, ir pasakė: „Ar tau dabar neatrodo, kad štai šie tavo broliai yra šiek tiek kentėję dėl Jėzaus Kristaus vardo“.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 75
Pakėlusi kiekvienam broliui apsiaustą, ji parodė jų žaizdas ir randus, kurių jiems nešykštėjo netikėliai, kai gynė tikėjimą, ir pasakė: „Ar tau dabar neatrodo, kad štai šie tavo broliai yra šiek tiek kentėję dėl Jėzaus Kristaus vardo“. Jai tarus šiuos žodžius, regėjimas dingo. Tas brolis pakirdęs atsikvošėjo, nuėjo į kapitulą, kur buvo susirinkę broliai, ir dabar, daugiau supratęs bei patyręs, nuolankiai atšaukė savo klaidingą nuomonę ir atsisakė savo sumanymo, kurį anksčiau lengvapėdiškai buvo priėmęs, ir visiems papasakojo matytą regėjimą.
Mergelė Marija iš tiesų toks buvo), vakarieniavo su minėtosios žemės kilmingaisiais Lencenbergo pilyje356; praslinkus gerai valandai, kažin kas užpūtė šviesą ir užpuolė brolį Volradą; būtų jį ir nužudęs, jeigu tas nebūtų buvęs ginkluotas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 114
88 (83). Apie Lencenbergo pilies bei daugybės prūsų sudeginimą\nTuo metu, kai prūsai buvo įtariami atskalūnybe, brolis Volradas, Notangos ir Varmės \nfogtas, vadinamas Volradu Nuostabiuoju355 (jis iš tiesų toks buvo), vakarieniavo su \nminėtosios žemės kilmingaisiais Lencenbergo pilyje356; praslinkus gerai valandai, kažin \nkas užpūtė šviesą ir užpuolė brolį Volradą; būtų jį ir nužudęs, jeigu tas nebūtų buvęs \nginkluotas. Kai šviesa buvo vėl įžiebta, jis parodė savo sudraskytus drabužius ir paklausė \nkilmingųjų, ko užsitarnavęs šitoks žmogžudys. Visi atsakė, kad vertas sudeginti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
88 (83). Apie Lencenbergo pilies bei daugybės prūsų sudeginimą Tuo metu, kai prūsai buvo įtariami atskalūnybe, brolis Volradas, Notangos ir Varmės fogtas, vadinamas Volradu Nuostabiuoju355 (jis iš tiesų toks buvo), vakarieniavo su minėtosios žemės kilmingaisiais Lencenbergo pilyje356; praslinkus gerai valandai, kažin kas užpūtė šviesą ir užpuolė brolį Volradą; būtų jį ir nužudęs, jeigu tas nebūtų buvęs ginkluotas. Kai šviesa buvo vėl įžiebta, jis parodė savo sudraskytus drabužius ir paklausė kilmingųjų, ko užsitarnavęs šitoks žmogžudys. Visi atsakė, kad vertas sudeginti.
Susietas teiginys: t-009
Susieti teiginiai: t-009
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Paprastai, susiruošęs į karą, karys užsideda šarvus, mat norima, kad jis pasijustų žvalesnis, tačiau šio brolio kūnas buvęs taip sužalotas, kad rodėsi, jog jis kokių skorpionų sukandžiotas. Kai brolis Petras, kunigas ir jo nuodėmklausys, jį subarė, sakydamas, kad karo metu dėl kitų šarvų svorio jis privaląs nusiimti grandininius, tas atrėžė, kad niekas jo negalįs priversti, kol gyvas, juos nusivilkti. Tačiau kitą naktį jam pasirodė švenčiausioji mergelė Marija, kuri jį taip pagydė vienu švelniu savo rankos prilietimu, kad minėtasis brolis Petras, antrą kartą jį išvydęs, nepastebėjo ant jo odos jokių sužalojimo žymių. krante žemiau Nogato atsišakojimo.