Pipino sūnus Mata, kurio tėvas žuvo pirmosiose kovose prieš Ordiną, vėliau tarnavo Ordinui.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 27
Štai pirmosiose kovose prieš Ordiną\nžuvusio Pipino sūnus Mata tarnavo vėliau Ordinui, jo anūkai ir proanūkiai minimi dar\nXIV a. viduryje134. Vardijami taip pat kai kurie skalviai, pagaliau ir lietuviai.
Kilmingas pamedėnas Mata, Pipino sūnus, patarė broliams ir kariuomenei pulti priešus pėsčiomis, palikus arklius užnugaryje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 112
Šitai išgirdę, broliai ir visa kariuomenė sukruto rengtis kovai, norėdami išvaduoti\niš priešo rankų Kristaus krauju atpirktas sielas; vienas kilmingas pamedėnas, vardu\nMata345, Pipino sūnus, brolio maršalo Henriko346 paklaustas, kaip reikėtų pulti priešus,\natsakė: „Palikime savo arklius toli užpakalyje, kad neturėtume vilties prie jų sugrįžti, ir\npatraukime link priešų pėsčiomis, nes tada žmonės, nesitikėdami išsigelbėsią arkliais,\nnevengs mūšio, antraip jie be abejonės leisis bėgti“. Šiam patarimui nepritarė Danijos\nkaraliaus iš Revelio347 kariai ir daugybė kitų, tvirtindami, kad be arklių jie nestengsią\nmūšyje atsilaikyti dėl sunkių ginklų.
Mata buvo kilmingas Pamedės vyras ir Pipino sūnus, iki mirties drąsiai gynęs Kristaus tikėjimą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 72
Šis Pipinas buvo tėvas kilmingojo Pamedės vyro, vardu Mata;\nkiek jo tėvas užpuldinėjimais pakenkė tikėjimui bei tikintiesiems, tiek jo sūnus savo\nuolumu pasitarnavo Kristaus tikėjimui ir tikintiesiems, nes drąsiai iki pat mirties gynė\nKristaus tikėjimą222.\n\n\n\n\n\n 8.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Iš jų pažymėtinas Martynas iš Golino, traukdavęs į žygį su Rudino, o vėliau su Karaliaučiaus broliais (III, 156—157, 198—199, 228—229) ir kt. Daug žinių galėjo duoti ir Ordinui paklusę prūsai, ypač kilmingieji, buvę vadai, gerai pažinoję teritoriją, kelius ir žmones (III, 74, 223). Štai pirmosiose kovose prieš Ordiną žuvusio Pipino sūnus Mata tarnavo vėliau Ordinui, jo anūkai ir proanūkiai minimi dar XIV a. viduryje134. Vardijami taip pat kai kurie skalviai, pagaliau ir lietuviai.