Manvydas

PDF 123

Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal­ nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin­ ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar­ siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikš­ mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian­ tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių.

PDF 157

Actum et datum in Wilno, ipšo die pu­ rificationis Mariae Virginis gloriosae. A. D . 1396. Presentibus nobilibus ac Strenuis viris D-nis Minigalone Gas- toldo Monividone Palatino Viln. nec non Czupurua et Milone Marschalcis curiae nostrae, et aliis quam pluribus fide dignis [šviesiausiojo valdovo ku­ nigaikščio Lenkijos karaliaus Vla­ dislovo, mūsų mylimiausio brolio, pavedimu ir sutikimu duodame de­ šimtinę nuo ariamos žemės mūsų Cudzeniškių kaimo, esančio ties Me­ dininkais, ir kasmet vieną medaus saiką, kuris vadinamas medaus duokle, iš mūsų dvaro ir mūsų kai­ mus su žmonėmis - Corzen, Hono- bičiai ir Volča, esančius Choreckovo valsčiuje, paskiriame ir 1.1. Aktuota ir duota Vilniuje, Švč. Mergelės Ma­ rijos Apsivalymo dienoje, Viešp. me­ tais 1396. Dalyvaujant garbingiems ir narsiems vyrams Mingailai, Goš­ tautui; Vilniaus vaivadai Manvydui bei mūsų dvaro maršalkoms Čupur- vai ir Milonui bei daugeliui kitų, ver­ tų pasitikėjimo].

PDF 231-232

Švitrigailos dvaras stovėjo kaip tik toje vietoje, kur ir dabarti­ nis dvaras. — • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvy- do, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žy­ gimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atro­ do, bus vėl patyręs nesėkmių.

PDF 156

Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan­\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.1396-ieji me­\ntai Vilniui atmintini dar ir dėl pilies kalno smarkios griūties \nbei alpių karščių. Šlaito nuošliaužos užslinko ant vaivados \nManvydo rūmų, stovėjusių pakalnėje, užgriuvo jo tarnus ir \nturtus.

PDF 235

Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantū­ rus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas ka­ ralių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai, atkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui pa­ skandinti. O Manvydas, Trakų vaivada, buvo sučiuptas ir, Žygimanto įsakymu, nukirsdintas20. Vėl įsiliepsnojo kelerius metus trukęs karas tarp rusų, vadovaujamų Švitrigailos, ir Lietuvos, valdomos Žygimanto.

PDF 466

Nugalėjo vis dėlto tie, kurie stojo už ryšius su Jogailos gimine ir sąjungą su lenkais. Manvydas susitarė su Goštautu bei Astiku, laikantis senojo susitarimo su len­ kais, paskelbti valdovu patį karalių Vladislovą. Kiti manė, kad karaliaus išrinkimas didžiuoju kunigaikščiu gali atnešti daugiau žalos nei naudos, nes, neseniai pa­ keltas į Vengrijos karaliaus sostą ir atskirtas nuo Lietu­ vos tokių didelių nuotolių, negalėsiąs laiku nei žinios apie pavojų gauti, nei ką padėti, todėl griežtai prieši­ nosi karaliaus kandidatūrai.

PDF 215

Gediminas taip pat turėjo tris žmonas: Vidą, Olgą ir\nJaunę, o su jomis - septynis sūnus3. Vida buvo švedų kilmės\nbartininko Vidmanto iš Kuršo duktė. Iš jos sūnūs: Manvydas\n(Montwid, tai reiškia: Vidos pasaulis) gimė 1276 metais ir Na­\nrimantas (Narimund, tai reiškia: Pasaulio pabaiga, nes Vida\nmirė tuoj po jo gimimo) - 1277 metais.

PDF 469

Žinoma, jog didysis kunigaikštis Žygimantas Graužiškių dvarą, priklausiusį Manvydui, paėmė iždo ži­ nion, o patį šeimininką už dalyvavimą Švitrigailos parti­ joje nužudė. Manvydas buvo kilęs iš vyresniosios Graužos palikuonių linijos.

PDF 64

Panašu, kad tas kunigaikštis, savo šeimoje vyriausias, nors buvo gavęs skirtinę valdą Kara- čeve ir Slonime, prieš tėvo mirtį turėjęs Žemaitijoje į kovą su kryžiuočiais vesti karius, tad jis pirmagimio teise buvo aukš­ čiausiojo tautos titulo paveldėtojas. Nors, tėvo nurodymu, Jau­ nučiui su motina privalėjo atitekti Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, o kartu su juo ir valdžios vairas. Betgi Manvydo, kaip kariuomenės vado, rankose buvo daugiau val­ džios negu kad galėjo turėti ištižęs Jaunutis, ir, kaip įsitikinsi­ me vėliau, žmogus visiškas menkysta protu ir širdim, kad gebėtų atėjus momentui pasipriešinti vyriausiajam broliui, ku­ ris, valdydamas Kernavę, turėjo progos sušaukti aukščiausius tautos didikus ir, jų tarpininkaujamas, įgyti didžiojo kunigaikš­ čio titulą

PDF 65

M et­ raštininkai sutaria1, kad, siekdam a atkeršyti už didžiojo ku­ nigaikščio mirtį, visa tauta griebėsi ginklo; kariaunos vadu stojo Manvydas, arba, kaip vadina Prūsijos kronikininkas, - Orthmannowitz