Manvydas buvo vienas garsiausių Lietuvos didikų, kurio didžiuliai rūmai stovėjo Vilniuje pilies kalno pietų pusėje, tarp kalno ir Vilnelės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 123
Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikš mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpian tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių.
1396 m. Vilniuje Manvydas minėtas kaip Vilniaus vaivada tarp dokumento liudytojų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 157
Actum et datum in Wilno, ipšo die pu rificationis Mariae Virginis gloriosae. A. D . 1396. Presentibus nobilibus ac Strenuis viris D-nis Minigalone Gas- toldo Monividone Palatino Viln. nec non Czupurua et Milone Marschalcis curiae nostrae, et aliis quam pluribus fide dignis [šviesiausiojo valdovo ku nigaikščio Lenkijos karaliaus Vla dislovo, mūsų mylimiausio brolio, pavedimu ir sutikimu duodame de šimtinę nuo ariamos žemės mūsų Cudzeniškių kaimo, esančio ties Me dininkais, ir kasmet vieną medaus saiką, kuris vadinamas medaus duokle, iš mūsų dvaro ir mūsų kai mus su žmonėmis - Corzen, Hono- bičiai ir Volča, esančius Choreckovo valsčiuje, paskiriame ir 1.1. Aktuota ir duota Vilniuje, Švč. Mergelės Ma rijos Apsivalymo dienoje, Viešp. me tais 1396. Dalyvaujant garbingiems ir narsiems vyrams Mingailai, Goš tautui; Vilniaus vaivadai Manvydui bei mūsų dvaro maršalkoms Čupur- vai ir Milonui bei daugeliui kitų, ver tų pasitikėjimo].
Trakų vaivada Manvydas įspėjo Švitrigailą, todėl šis, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 231-232
Švitrigailos dvaras stovėjo kaip tik toje vietoje, kur ir dabarti nis dvaras. — • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvy- do, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žy gimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atro do, bus vėl patyręs nesėkmių.
Šlaito nuošliaužos užslinko ant vaivados Manvydo rūmų, stovėjusių pakalnėje, užgriuvo jo tarnus ir turtus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 156
Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.1396-ieji me\ntai Vilniui atmintini dar ir dėl pilies kalno smarkios griūties \nbei alpių karščių. Šlaito nuošliaužos užslinko ant vaivados \nManvydo rūmų, stovėjusių pakalnėje, užgriuvo jo tarnus ir \nturtus.
Trakų vaivada Manvydas buvo sučiuptas ir Žygimanto įsakymu nukirsdintas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 235
Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantū rus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas ka ralių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai, atkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui pa skandinti. O Manvydas, Trakų vaivada, buvo sučiuptas ir, Žygimanto įsakymu, nukirsdintas20. Vėl įsiliepsnojo kelerius metus trukęs karas tarp rusų, vadovaujamų Švitrigailos, ir Lietuvos, valdomos Žygimanto.
Manvydas susitarė su Goštautu ir Astiku paskelbti valdovu karalių Vladislovą pagal senąjį susitarimą su lenkais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 466
Nugalėjo vis dėlto tie, kurie stojo už ryšius su Jogailos gimine ir sąjungą su lenkais. Manvydas susitarė su Goštautu bei Astiku, laikantis senojo susitarimo su len kais, paskelbti valdovu patį karalių Vladislovą. Kiti manė, kad karaliaus išrinkimas didžiuoju kunigaikščiu gali atnešti daugiau žalos nei naudos, nes, neseniai pa keltas į Vengrijos karaliaus sostą ir atskirtas nuo Lietu vos tokių didelių nuotolių, negalėsiąs laiku nei žinios apie pavojų gauti, nei ką padėti, todėl griežtai prieši nosi karaliaus kandidatūrai.
Narbutas Manvydą laiko Gedimino ir Vidos sūnumi, gimusiu 1276 metais, o jo vardą aiškina kaip „Vidos pasaulis“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 215
Gediminas taip pat turėjo tris žmonas: Vidą, Olgą ir\nJaunę, o su jomis - septynis sūnus3. Vida buvo švedų kilmės\nbartininko Vidmanto iš Kuršo duktė. Iš jos sūnūs: Manvydas\n(Montwid, tai reiškia: Vidos pasaulis) gimė 1276 metais ir Na\nrimantas (Narimund, tai reiškia: Pasaulio pabaiga, nes Vida\nmirė tuoj po jo gimimo) - 1277 metais.
Narbutas teigia, kad Manvydui priklausiusį Graužiškių dvarą didysis kunigaikštis Žygimantas paėmė iždo žinion.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 469
Žinoma, jog didysis kunigaikštis Žygimantas Graužiškių dvarą, priklausiusį Manvydui, paėmė iždo ži nion, o patį šeimininką už dalyvavimą Švitrigailos parti joje nužudė. Manvydas buvo kilęs iš vyresniosios Graužos palikuonių linijos.
Narbutas rašo, kad Manvydas, būdamas kariuomenės vadas, turėjo daugiau valdžios nei Jaunutis, kuriam, tėvo nurodymu, turėjo atitekti Vilnius ir valdžios vairas.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 64
Panašu, kad tas kunigaikštis, savo šeimoje vyriausias, nors buvo gavęs skirtinę valdą Kara- čeve ir Slonime, prieš tėvo mirtį turėjęs Žemaitijoje į kovą su kryžiuočiais vesti karius, tad jis pirmagimio teise buvo aukš čiausiojo tautos titulo paveldėtojas. Nors, tėvo nurodymu, Jau nučiui su motina privalėjo atitekti Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, o kartu su juo ir valdžios vairas. Betgi Manvydo, kaip kariuomenės vado, rankose buvo daugiau val džios negu kad galėjo turėti ištižęs Jaunutis, ir, kaip įsitikinsi me vėliau, žmogus visiškas menkysta protu ir širdim, kad gebėtų atėjus momentui pasipriešinti vyriausiajam broliui, ku ris, valdydamas Kernavę, turėjo progos sušaukti aukščiausius tautos didikus ir, jų tarpininkaujamas, įgyti didžiojo kunigaikš čio titulą
Narbutas nurodo, kad metraštininkai Manvydą laikė kariaunos vadu, stojusiu į kovą tautai siekiant atkeršyti už didžiojo kunigaikščio mirtį.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 65
M et raštininkai sutaria1, kad, siekdam a atkeršyti už didžiojo ku nigaikščio mirtį, visa tauta griebėsi ginklo; kariaunos vadu stojo Manvydas, arba, kaip vadina Prūsijos kronikininkas, - Orthmannowitz