Manvydas buvo vienas garsiausių Lietuvos didikų, kurio didžiuliai rūmai stovėjo Vilniuje pilies kalno pietų pusėje, tarp kalno ir Vilnelės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 123
Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kalnų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydinta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno garsiausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikšmingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,' rėpiantis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių.
1396 m. Vilniuje Manvydas minėtas kaip Vilniaus vaivada tarp dokumento liudytojų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 157
Actum et datum in Wilno, ipšo die purificationis Mariae Virginis gloriosae. A. D . 1396. Presentibus nobilibus ac Strenuis viris D-nis Minigalone Gastoldo Monividone Palatino Viln. nec non Czupurua et Milone Marschalcis curiae nostrae, et aliis quam pluribus fide dignis [šviesiausiojo valdovo kunigaikščio Lenkijos karaliaus Vladislovo, mūsų mylimiausio brolio, pavedimu ir sutikimu duodame dešimtinę nuo ariamos žemės mūsų Cudzeniškių kaimo, esančio ties Medininkais, ir kasmet vieną medaus saiką, kuris vadinamas medaus duokle, iš mūsų dvaro ir mūsų kaimus su žmonėmis - Corzen, Honobičiai ir Volča, esančius Choreckovo valsčiuje, paskiriame ir 1.1. Aktuota ir duota Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos Apsivalymo dienoje, Viešp. metais 1396. Dalyvaujant garbingiems ir narsiems vyrams Mingailai, Goštautui; Vilniaus vaivadai Manvydui bei mūsų dvaro maršalkoms Čupurvai ir Milonui bei daugeliui kitų, vertų pasitikėjimo].
Trakų vaivada Manvydas įspėjo Švitrigailą, todėl šis, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 231-232
Švitrigailos dvaras stovėjo kaip tik toje vietoje, kur ir dabartinis dvaras. — • — 215 ## Puslapis 232 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS priekyje skubiai ir slapčiomis nužygiavęs į Ašmeną, apie rugpjūčio 28-ą įžūliai įsiveržė į Švitrigailos dvarą15, bet ten jo jau nerado, nes šis, ką tik įspėtas Trakų vaivados Manvydo, lydimas kelių totorių vadų, išsigelbėjo pabėgdamas. Žygimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atrodo, bus vėl patyręs nesėkmių.
Šlaito nuošliaužos užslinko ant vaivados Manvydo rūmų, stovėjusių pakalnėje, užgriuvo jo tarnus ir turtus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 156
Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palankių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.1396-ieji metai Vilniui atmintini dar ir dėl pilies kalno smarkios griūties bei alpių karščių. Šlaito nuošliaužos užslinko ant vaivados Manvydo rūmų, stovėjusių pakalnėje, užgriuvo jo tarnus ir turtus.
Trakų vaivada Manvydas buvo sučiuptas ir Žygimanto įsakymu nukirsdintas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 235
Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantūrus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas karalių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai, atkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui paskandinti. O Manvydas, Trakų vaivada, buvo sučiuptas ir, Žygimanto įsakymu, nukirsdintas20. Vėl įsiliepsnojo kelerius metus trukęs karas tarp rusų, vadovaujamų Švitrigailos, ir Lietuvos, valdomos Žygimanto.
Manvydas susitarė su Goštautu ir Astiku paskelbti valdovu karalių Vladislovą pagal senąjį susitarimą su lenkais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 466
Nugalėjo vis dėlto tie, kurie stojo už ryšius su Jogailos gimine ir sąjungą su lenkais. Manvydas susitarė su Goštautu bei Astiku, laikantis senojo susitarimo su lenkais, paskelbti valdovu patį karalių Vladislovą. Kiti manė, kad karaliaus išrinkimas didžiuoju kunigaikščiu gali atnešti daugiau žalos nei naudos, nes, neseniai pakeltas į Vengrijos karaliaus sostą ir atskirtas nuo Lietuvos tokių didelių nuotolių, negalėsiąs laiku nei žinios apie pavojų gauti, nei ką padėti, todėl griežtai priešinosi karaliaus kandidatūrai.
Narbutas Manvydą laiko Gedimino ir Vidos sūnumi, gimusiu 1276 metais, o jo vardą aiškina kaip „Vidos pasaulis“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 215
Gediminas taip pat turėjo tris žmonas: Vidą, Olgą ir Jaunę, o su jomis - septynis sūnus3. Vida buvo švedų kilmės bartininko Vidmanto iš Kuršo duktė. Iš jos sūnūs: Manvydas (Montwid, tai reiškia: Vidos pasaulis) gimė 1276 metais ir Narimantas (Narimund, tai reiškia: Pasaulio pabaiga, nes Vida mirė tuoj po jo gimimo) - 1277 metais.
Narbutas teigia, kad Manvydui priklausiusį Graužiškių dvarą didysis kunigaikštis Žygimantas paėmė iždo žinion.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 469
Žinoma, jog didysis kunigaikštis Žygimantas Graužiškių dvarą, priklausiusį Manvydui, paėmė iždo žinion, o patį šeimininką už dalyvavimą Švitrigailos partijoje nužudė. Manvydas buvo kilęs iš vyresniosios Graužos palikuonių linijos.
Narbutas rašo, kad Manvydas, būdamas kariuomenės vadas, turėjo daugiau valdžios nei Jaunutis, kuriam, tėvo nurodymu, turėjo atitekti Vilnius ir valdžios vairas.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 64
Panašu, kad tas kunigaikštis, savo šeimoje vyriausias, nors buvo gavęs skirtinę valdą Karačeve ir Slonime, prieš tėvo mirtį turėjęs Žemaitijoje į kovą su kryžiuočiais vesti karius, tad jis pirmagimio teise buvo aukščiausiojo tautos titulo paveldėtojas. Nors, tėvo nurodymu, Jaunučiui su motina privalėjo atitekti Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, o kartu su juo ir valdžios vairas. Betgi Manvydo, kaip kariuomenės vado, rankose buvo daugiau valdžios negu kad galėjo turėti ištižęs Jaunutis, ir, kaip įsitikinsime vėliau, žmogus visiškas menkysta protu ir širdim, kad gebėtų atėjus momentui pasipriešinti vyriausiajam broliui, kuris, valdydamas Kernavę, turėjo progos sušaukti aukščiausius tautos didikus ir, jų tarpininkaujamas, įgyti didžiojo kunigaikščio titulą
Narbutas nurodo, kad metraštininkai Manvydą laikė kariaunos vadu, stojusiu į kovą tautai siekiant atkeršyti už didžiojo kunigaikščio mirtį.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 65
M etraštininkai sutaria1, kad, siekdam a atkeršyti už didžiojo kunigaikščio mirtį, visa tauta griebėsi ginklo; kariaunos vadu stojo Manvydas, arba, kaip vadina Prūsijos kronikininkas, - Orthmannowitz
Iš jos sūnūs: Manvydas (Montwid, tai reiškia: Vidos pasaulis) gimė 1276 metais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 214
Iš jos sūnūs: Manvydas (Montwid, tai reiškia: Vidos pasaulis) gimė 1276 metais