Asmuo

Liudvikas

4 teiginiai5 įrašai5 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Lenkų ir Vengrų karalius Liudvikas paskyrė Vladislovą iš Opolės valdyti Galiciją.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 172

Tas pats Vladislovas buvo paskirtas Lenkų ir Vengrų karaliaus Liudviko valdyti Galiciją. Kadangi Liudvikas norėjo tą žemę prijungti prie Vengrijos, tai Vladislovą iš čia pavarė: jam už tai davė Valdyti Kujaviją, esančią kitame Vislos krante priešais Dobrynę.
t-002vidutinis

Lenkų karalius Liudvikas mirė nepalikęs nė vieno įpėdinio.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 163

Tuo laiku mirė lenkų karalius Liudvikas, nepalikęs nė vieno įpėdinio. Bet jam pavyko dvi savo karalystes — Vengrų ir Lenkijos — paskirti savo dviem dukterim: Jadvygai ir Marijai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 163

Tuo laiku mirė lenkų karalius Liudvikas, nepalikęs nė vieno įpėdinio.
t-003vidutinis

Liudvikas visas savo teises į Rusią buvo perleidęs Kazimierui ir lenkams.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 236

Vėliau iš atsiimtų pilių nuolatos puldinėjo ir siaubė gretimus lenkų kaimus. Karalius Kazimieras, po pergalės prieš lietuvius pamiršęs karo reikalus ir atsi- 1351 m e ta i dėjęs visokiausiems kūniškiems pomėgiams, atgavo ankstesnį narsumą ir karingumą, kai priešas keletą kartų jam pridarė didelių nuostolių. Kaip karo sąjungininkas, atskubėjo į pagalbą Vengrijos karalius Liudvikas, Kazimiero seserėnas, neseniai paskelbtas Lenkijos sosto įpėdiniu; ta dingstimi jis visas savo teises į Rusią buvo perleidęs Kazimierui ir lenkams.
t-004vidutinis

Po karaliaus Liudviko mirties vengrai pardavė Liubartui Oleską, Kremenecą, Horodlę, Lopatiną ir Sniatiną.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 277

Kadangi šis elgėsi su buvusia belaisve labai pagarbiai, todėl tėvai bei pati mergelė, vienintelė didelių turtų paveldėtoja, pasiūlė jam imti ją į žmoną, ir Davaina, priėmęs krikščionybę, pasiliko Lenkijoje; ten jis gavo ir naują herbą, vietos žmonių Dembnu vadinamą, kuriame vaizduojamas ir kryžius, turintis priminti, kaip tada viskas buvo. Tuo metu vengrai, po karaliaus Liudviko mirties bijodami stoti į nelengvą kovą su lenkais dėl neseniai jiems perduotų valdų Pūkutėje ir V e n g r a i p a rd u o d a kitose Rusios žemėse, už dilie tu v ia m s k a i k u ria s delius pinigus pardavė Liupilis R u sio je bariui, Jogailos dėdei (valdžiusiam tuo metu Lietuvos kunigaikščio teisėmis Lucką, Vladimirą ir visą Volynę), Oleską, Kremenecą, Horodlę, Lopatiną ir Sniatiną. Tuo tarpu Lenkijoje, kai visiems pakiro pilietiniai karai bei niokojami antpuoliai prieš vienas kitą, įvairios politinės grupės paliovė atkakliai ginčytis ir sutarė baigti tarpuvaldį.