Lileika pats nebesamdo ir nesipersisamdo, todėl samdymo vakare veikia kaip laisvas tarpininkas.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 156 (PDF 154)
Kitas žmogus, Lileika, jis nei samdo nei persisamdo, jis laisvas nuo to rūpesčio.
Lileika pažadėjo pripiršti Grigorą Jokūbui ir pats nuvedė Grigorą į derybas.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 156 (PDF 154)
Lileika mato Grigorą ir supranta jo troškulį — tad prieina prie jo ir sako: „Aš tave papiršiu Jokūbui, gerai?“
Derybų pabaigoje Lileika ragino Grigorą laikytis pažado ir negadinti savo žodžio.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 158 (PDF 156)
O tu, Grigorai, sutikęs, davęs žodį, laikykis, nedaryk iš savo burnos, atsiprašant, kažin ką.