Laurynas Zaremba

PDF 439

Žygimantas ir anksčiau jautė priešiš­ kumą Boleslovui, nes šis vei- Išk e lia Ž y g im a n tą kiau per smurtą, o ne kara- K e stu ta itį k a ip Š v it- liaus bei luomų valia paėmė rig a ilo s v a r ž o v ą kunigaikštystėje valdžią, ku­ rią Vytautas tam tikra pras­ me paliko Kęstučio palikuonims, todėl godžiai stvėrėsi pasitaikiusios progos išaukštinti savo giminę, kurios ramsčiu ateityje būtų buvęs jo sūnus, šaunus jaunikaitis ir tėvo žemių paveldėtojas. Daugelis lietuvių didikų, Lauryno Zarembos slapta sukurstytų, irgi lengvai su­ tiko paremti karalių ir prisidėti prie Žygimanto šali­ ninkų. Mat Boleslovas dėl tiesiog neįtikimo žiauru­ mo atstūmė beveik visus nuo savęs ir galop užsitraukė ypatingą neapykantą tų, kurie, kilę iš seniausių lietu­ vių šeimų, negalėjo pakęsti, kad jis, pataikaudamas sa­ vo žmonai rusei, Tverės kunigaikščio dukteriai, skyrė žymiausias pareigybes beveik vien maskvėnams bei rusams.

PDF 440

Atidėlioti šį reikalą būtų buvę pavojinga, K araliau s p a siu n tin ia i mat prasidėjus naujiems ne- a tv y k s ta p a s Ž y g i- ramumams, dažnai pačios ap- m a n tą linkybės tramdo vienos šalies siekimus, tačiau skatina ki­ tos. Kadangi reikėjo skubėti, senatas ir nutarė išsiųsti į Lietuvą pasiuntinybę, sudarytą iš dorų ir sumanių vyrų: vyskupą Zbignevą Olesnickį, Krokuvos vaivadą Jarandą iš Brudzevo, Bresto vaivadą Joną iš Lichino, Lauryną Zarembą ir kitus. Jie karaliaus ir valstybės vardu buvo įgalioti tam tikromis sąlygomis pakelti Žy­ gimantą į Lietuvos didžiuosius kunigaikščius.