Laurynas Zaremba slapta sukurstė daugelį lietuvių didikų paremti karalių ir prisidėti prie Žygimanto šalininkų. Senatas pasiuntė Lauryną Zarembą į Lietuvą su pasiuntinybe, įgaliota kelti Žygimantą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Žygimantas ir anksčiau jautė priešiškumą Boleslovui, nes šis veiIšk e lia Ž y g im a n tą kiau per smurtą, o ne karaK e stu ta itį k a ip Š v itliaus bei luomų valia paėmė rig a ilo s v a r ž o v ą kunigaikštystėje valdžią, kurią Vytautas tam tikra prasme paliko Kęstučio palikuonims, todėl godžiai stvėrėsi pasitaikiusios progos išaukštinti savo giminę, kurios ramsčiu ateityje būtų buvęs jo sūnus, šaunus jaunikaitis ir tėvo žemių paveldėtojas. Daugelis lietuvių didikų, Lauryno Zarembos slapta sukurstytų, irgi lengvai sutiko paremti karalių ir prisidėti prie Žygimanto šalininkų. Mat Boleslovas dėl tiesiog neįtikimo žiaurumo atstūmė beveik visus nuo savęs ir galop užsitraukė ypatingą neapykantą tų, kurie, kilę iš seniausių lietuvių šeimų, negalėjo pakęsti, kad jis, pataikaudamas savo žmonai rusei, Tverės kunigaikščio dukteriai, skyrė žymiausias pareigybes beveik vien maskvėnams bei rusams.
Atidėlioti šį reikalą būtų buvę pavojinga, K araliau s p a siu n tin ia i mat prasidėjus naujiems nea tv y k s ta p a s Ž y g iramumams, dažnai pačios apm a n tą linkybės tramdo vienos šalies siekimus, tačiau skatina kitos. Kadangi reikėjo skubėti, senatas ir nutarė išsiųsti į Lietuvą pasiuntinybę, sudarytą iš dorų ir sumanių vyrų: vyskupą Zbignevą Olesnickį, Krokuvos vaivadą Jarandą iš Brudzevo, Bresto vaivadą Joną iš Lichino, Lauryną Zarembą ir kitus. Jie karaliaus ir valstybės vardu buvo įgalioti tam tikromis sąlygomis pakelti Žygimantą į Lietuvos didžiuosius kunigaikščius.