Narbutas nurodo, kad vietinių tyrinėjimų faktus apie jėzuitų perstatytą mūrą pateikė Kauno mokyklos profesorius ir prefektas Laurinavičius. Laurinavičius visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį.
Tai ir buvo toji šventykla, vėliau paversta svirnu,\ntai yra prekių sandėliu. Vėliau, kai jėzuitai pasistatė naują baž\nnyčią, tą mūrą (kaip jį vadina ponas Laurinavičius) perstatė į\nmokyklą; tai rodo šiandien ant jos sienų išlikę užrašai: „Pars\nRomana, Pars Greca“ (šiuos vietinių tyrinėjimų faktus pateikė\nponas Laurinavičius - garbingasis Kauno mokyklos profesorius\nir prefektas)*.\nKur ir kokios šventyklos buvo tikrojoje Lietuvoje, Žemai\ntijoje ir latvių žemėse iki XIII amžiaus - apie tai istorijos liu\ndijimų neturime; nieko reikšmingo ir negalėjo būti, nes religi\nnė sostinė Romovė ir vyriausiojo žynio rezidencija buvo Prū\nsuose.
Perrašau jį ištisai, ka dangi jis visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį. Kartą pavasarį ji norėjo pradžiuginti motiną ką tik pražydusiomis gėlėmis, kurias pro karalienės rūmų langą pamatė žydinčias Rasos (Ross) upės pakrantėje; tuo tikslu ji nepastebėta išbėgo iš rūmų. Vienas gražiausių pavasario žiedų, tarytum augantis prie pat kranto, pasirodė esąs vidury upės; jį lengvai supo tekantis vanduo, pa dvigubindamas žiedo grožį nuostabių spalvų švytėjimu, lyg tai būtų buvę brangakmeniai.