t-001vidutinis
L. Želigovskis 1920 m. spalio 9 d. su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos sudarymą.
Įrodymai (1)
ligovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos
asmuo
L. Želigovskis
3 teiginiai3 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Liucijano Želigovskio (Lucjan Żeligowski) užimtoje teritorijoje, vadinamoje „Vidurinė Lietuva“ su Vilniumi, balsuota taip, kad ji taptų Lenkijos dalimi. Želigovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos (Litwa środkowa) sudarymą.
Patikrinti teiginiai
Svarbiausi faktai
t-002vidutinis
1922 m. Liucijano Želigovskio užimtoje Vidurinėje Lietuvoje su Vilniumi balsuota dėl teritorijos prijungimo prie Lenkijos.
Įrodymai (1)
durinė Lietuva“ su Vilniumi, balsuota taip, kad ji taptų Lenkijos dalimi.
t-003vidutinis
1920 m. spalio 9 d. L. Želigovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos sudarymą.
Įrodymai (1)
Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietu- vos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. L. Že- ligovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos (Litwa środkowa) sudarymą. Pagal klastingą J. Pilsudskio sumanymą miestą užėmė ne Lenkijos kariuomenė, o neva nepaklususio Lenkijos val- džiai „maištininko“ L. Želigovskio vietinių Vilnijos „lietuvių ir baltaru- sių“ daliniai. L. Želigovskio akciją sveikino minios Vilniaus lenkų, Tautų Sąjunga pasirodė bejėgė, o Lietuvai dabar jau reikėjo sustabdyti tolesnį želigovskininkų judėjimą į Lietuvos teritoriją.
Papildoma informacija
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
L. Želigovskis puolė:
Provenansas
Šaltiniai ir tolesnis skaitymas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 3 |